Dabar populiaru
Publikuota: 2020 sausio 11d. 20:52

Urologas Povilas Naujuosius sutiko danguje: „Inkstus į Lietuvą gabenome su fejerverkais virš Telšių“

Kauno medikų komanda su įgula prie sraigtasparnio (iš kairės): P.Aniulis, T.Brusokas, A.Andriušaitienė, R.Budrikienė, G.Puišys, A.Laurinkus, G.Pečiulytė
P.Aniulio asmeninio albumo nuotr. / Kauno medikų komanda su įgula prie sraigtasparnio (iš kairės): P.Aniulis, T.Brusokas, A.Andriušaitienė, R.Budrikienė, G.Puišys, A.Laurinkus, G.Pečiulytė

Kaip atrodo naujametiniai fejerverkai, jei juos stebi ne nuo žemės, o danguje? Kauno klinikų gydytojas urologas Povilas Aniulis 2020-uosius sutiko unikaliai. Dar likus kelioms valandoms iki vidurnakčio jis laiką leido Liepojos ligoninės operacinėje, o pačius fejerverkus jau stebėjo donoro inkstus į Kauną skraidinančiame kariniame sraigtasparnyje. Tokio įvykio ligoninės istorijoje dar nėra buvę.

Su organų transplantacijomis, kai iš donoro paimami inkstai persodinami dviem laukiantiems recipientams, P.Aniulis prisipažino susidūręs dar rezidentūroje. Skyriaus, kuriame jis dirba, medikai šioje srityje turi įgiję daug patirties. Tai nelengvas, dažniausiai neplanuotas ir itin atsakingas bei netrumpo pasiruošimo reikalaujantis darbas. Štai pernai atlikta apie tris dešimtis inkstų transplantacijų – po keletą epizodų per mėnesį. Iš viso transplantacijų programoje dirba 12 gydytojų.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Povilas Aniulis
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Povilas Aniulis

„Dažniausiai donorai guli Kauno klinikose. Tenka kartais važiuoti su greitosios medicinos pagalbos automobiliu į kitas Lietuvos ligonines – Panevėžį, Šiaulius. Lietuva nėra didelė šalis, o inkstai – pakankamai pakantūs pervežimui. Tačiau ši naujametinė skridimo patirtis yra unikali. Mums dar nėra tekę patiems skristi į kitą šalį išsiimti inkstų. Tai unikali patirtis ne tik mūsų komandai, bet ir Kauno klinikoms. Vilniečiams lyg yra tekę skristi į Rygą“, – koks svarbus įvykis nutiko metų sandūroje, paaiškino pašnekovas, užsiminęs, kad transplantacijos Lietuvoje atliekamos ir Santaros klinikose.

Keletą kartų per metus Kauno klinikų urologams tenka paimti inkstus ir iš gyvų donorų. Visais kitais atvejais susiduriama su mirusių smegenų donorų inkstais.

Inkstas iš donoro išimamas per 6 valandas

Povilas paaiškino urologo, kaip chirurgo, vaidmenį transplantacijų programoje. Atsiradus potencialiam donorui, sutikimais dėl inkstų paėmimo rūpinasi transplantacijų koordinatoriai. Pačią operaciją atlieka urologas ir jo komanda – gydytojas asistentas ir operacinės slaugytojos. Inkstų išėmimas iš donoro, pabrėžė P.Aniulis, visiškai kitokia procedūra nei inksto šalinimas dėl kokių kitų priežasčių. Pasiruošimas užtrunka. Transplantacijos dažniausiai vykdomos vėlyvą vakarą, naktimis, savaitgaliais.

„Per kiek laiko nuo žinutės apie potencialų donorą gavimo turime išimti inkstus, priklauso nuo to, kokia donoro būklė. Dažniausiai tai trunka apie 6 valandas. Reikia gauti sutikimus, padaryti tyrimus. Nepamenu atvejo, kad nespėtume laiku išimti – labai retos tokios situacijos. Donorai tam specialiai ruošiami. Dažniausiai inksto paimti vyksta 5 žmonių komanda“, – paaiškino urologas.

Išimti inkstai laikomi tol, kol atvyksta potencialūs recipientai. Jei inkstus reikia transportuoti, jų šaldymui naudojamas specialus sterilus ledas. Antroji transplantacijos epizodo dalis – organų įsodinimas – įvyksta per parą nuo inkstų išėmimo iš donoro.

„Inkstų išėmimo operacija trunka iki 3 valandų, įsodinimas – apie 4–5 valandas. Sudėtinga operacija, nes inkstą reikia papildomai paruošti: išdalint kraujagysles, paruoštas prisiuvimui, kadangi inkstas turi arteriją ir veną, jas reikia tinkamai sujungti su šlapimtakiais“, – procedūrą nupasakojo P.Aniulis.

Inkstų išėmimo operacija trunka iki 3 valandų, įsodinimas – apie 4–5 valandas.

Leidosi ligoninės kieme

2019 m. gruodžio 31 d. P.Aniulis nuo 8 valandos ryto budėjo skyriuje. Apie 11 val. sulaukė skambučio, kuriuo pranešta, kad atsirado potencialus inkstų donoras Latvijoje, Liepojos ligoninėje.

„Tai buvo netikėta žinia. Svarsčiau, kaip reiks dirbti kitoje virtuvėje. Yra tekę vienam kolegai anksčiau skristi į Latviją, tačiau ten jis pasiėmė jau išimtą organą, pačiam operuoti nereikėjo. Kodėl latviai atidavė inkstus mums? Matyt, Latvijoje neatsirado tinkamo recipiento. Buvo imami tik inkstai. Kartais kraujo grupė būna reta, kartais negali taip staiga recipientas operacijai susiruošti. Būna, kad ir pas mus dėl organų atvyksta kolegos iš užsienio. Iš Vokietijos buvo“, – teigė pašnekovas.

P.Aniulio asmeninio albumo nuotr. / Kauno medikų komanda su įgula prie sraigtasparnio (iš kairės): P.Aniulis, T.Brusokas, A.Andriušaitienė, R.Budrikienė, G.Puišys, A.Laurinkus, G.Pečiulytė
P.Aniulio asmeninio albumo nuotr. / Kauno medikų komanda su įgula prie sraigtasparnio (iš kairės): P.Aniulis, T.Brusokas, A.Andriušaitienė, R.Budrikienė, G.Puišys, A.Laurinkus, G.Pečiulytė

Belaukdamas Nacionalinio transplantacijų biuro tolimesnių nurodymų dėl vykimo į Liepoją, P.Aniulis svarstė, kad gali tekti į kaimyninę šalį vykti greitosios automobiliu. Tačiau Liepoja – pakankamai toli. Galiausiai jį pasiekė žinia, kad bus vykstama su kariniu sraigtasparniu AS-365, budėjusiu II-ame Kauno paieškos ir gelbėjimo poste. Apie jį pašnekovui buvo tekę girdėti tik iš spaudos – kolegos chirurgai kartais skraido.

„Turėjome kilti iš Kauno klinikų, tačiau galiausiai kilome iš Aleksoto karinės bazės. Kartu keliavo gydytoja rezidentė Greta Pečiulytė, operacinės slaugytojos Alma Andriušaitienė ir Rima Budrikienė, vežimėlis su pilnomis ledo dvejomis talpomis bei lagaminas papildomų instrumentų.

Sraigtasparnio įgulą sudarė trys asmenys – įgulos vadas kapitonas Tomas Brusokas, antrasis lakūnas Gediminas Puišys bei borto operatorius vyr. seržantas specialistas Andrius Laurinkus. Pakilome apie 17 valandą, Liepojoje buvome gal po 1,5 ar dviejų valandų. Pūtė stiprus priešpriešinis vėjas, tad skrydis kiek prailgo. Leidomės ligoninės kieme. Pacientai buvo sulipę prie langų, nesuprato, kas čia vyksta“, – šyptelėjo P.Aniulis.

Leidomės ligoninės kieme. Pacientai buvo sulipę prie langų, nesuprato, kas čia vyksta.

Kelionė oru papildomų jėgų iš urologo neatėmė, maloniai nustebino ir sraigtasparnio įgula. Nusileidusią medikų komandą iš Kauno pasitiko policija bei transplantacijų koordinatoriai. Inkstų išėmimas iš donoro praėjo sklandžiai. Latvių operacinės virtuvė nenustebino. Operacija buvo baigta apie 22.30 valandą. Kadangi pūtė stiprus vėjas, į Lietuvą sraigtasparnis jau kilo ne iš ligoninės kiemo, o nuo pakilimo aikštelės. Į orą medikų komanda pakilo iki vidurnakčio likus pusvalandžiui.

P.Aniulio asmeninio albumo nuotr./Povilas Aniulis ir Greta Pečiulytė operacinėje
P.Aniulio asmeninio albumo nuotr./Povilas Aniulis ir Greta Pečiulytė operacinėje

„Dar skrisdami į priekį juokavome, ar nebus taip, kad Naujuosius metus sutiksime danguje. Fejerverkų pikas buvo mums skrendant virš Telšių. Stebėjome jau lietuviškus fejerverkus, – nusijuokė gydytojas. – Buvo šiek tiek baimės, ar netrukdys jie skrydžiui, tačiau pilotai užtikrino, kad esame žymiai aukščiau visų fejerverkų. Stebėti fejerverkus iš viršaus – jausmas įdomus ir įsimintinas visam gyvenimui. Atrodo visame danguje, kur bepažiūrėsi, visur žybsi, šaudo. Garso, aišku, nesigirdėjo, bet vaizdas... Neapsakomas. Negali pasakyti, kad karas vyksta, bet visur viskas sproginėja. Įgulai, kiek supratau, irgi to dar neteko patirti“.

Sausio 1-ąją, 00.36 val., sėkmingai įvykdęs užduotį, sraigtasparnis AS-365 grįžo į postą. Pargabentus inkstus recipientams įsodino jau P.Aniulio kolegos. Povilas nesitiki, kad šią patirtį, bent jau artimiausiu metu, jam teks kada atkartoti: skrydis dėl organo į užsienį – itin retas reiškinys.

Pernai į Lietuvą įvežti 6 organai

Nacionalinio transplantacijos biuro duomenimis, 2019 m. iš užsienio į Lietuvą įvežti 6 organai – 1 širdis ir 5 inkstai. Visi jie atkeliavo iš Latvijos. 2015 m. viena širdis buvo atkeliavusi iš Prancūzijos, kitais atvejais bendradarbiauta tik su artimiausiais kaimynas latviais.

Į užsienį iš Lietuvos 2019 m. iškeliavo 10 kepenų – į Vokietiją 3, į Šveicariją 6, į Austriją 1. Į Vokietiją bei Kroatiją pernai taip pat iškeliavo 2 donorų širdys, į Vokietiją bei Šveicariją – po plaučius. Praeityje be šių šalių bendrauta ir su Italija, Latvija bei Vengrija.

Pernai metais Lietuvoje atliktos 96 (po 48 tiek Kauno, tiek Santaros klinikose) iš mirusio donoro paimtų inkstų transplantacijos. Iš gyvo donoro paimtų inkstų transplantacijų – Kauno klinikose 1, Santaros klinikose – 5.

Kauno klinikų nuotr./Kauno klinikų transplantacijų organizatorius Andrejus Bura
Kauno klinikų nuotr./Kauno klinikų transplantacijų organizatorius Andrejus Bura

Kaip 15min tikino Kauno klinikų transplantacijų organizatorius Andrejus Bura, į kitą šalį skristi operuoti ir parsigabenti kokio organo Kauno medikams dar nėra tekę. Tai yra pirmas toks atvejis. Kartą buvo parsivežtos jau iš donoro užsienio gydytojų išimtos kepenys.

Skrydžiams gali būti pasitelkiamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Lietuvos karinėms oro pajėgoms priklausantis sraigtasparnis.

„Inkstų transplantacijos atvejais svarbi donoro ir recipiento kraujo grupių sutaptis bei imunologinis suderinamumas. Transplantuojant kitus organus reikšmės turi net ir donoro bei recipiento ūgis bei svoris. Šiuo metu Lietuvoje inkstų transplantacijos laukia 130 asmenų. Vieniems tenka laukti keletą mėnesių, kitiems – keletą metų. Lengviau, suprantama, yra I ar II kraujo grupės recipientams“, – paaiškino A.Bura.

Pasak jo, pastebima, kad transplantacijų skaičius gausėja, o recipientų – mažėja. Štai 2006 metais inkstų transplantacijos laukė net 319 asmenų.

2019 metų gruodžio 31 dienos duomenimis, asmenų, kurie yra sutikę, kad jų audiniai ir (ar) organai po mirties būtų panaudoti transplantacijai, Lietuvoje yra 31 983. 66 proc. jų – moterys. 17 561 donorų kortelių išduota jauniausiai galimai donorų amžiaus grupei – tiems, kuriems yra 18-30 metų.

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Skanumėlis

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai

Video

01:02
23:03
01:29

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką