Dabar populiaru
Publikuota: 2018 birželio 21d. 10:45

Vaikų klinikos vadovas R.Kėvalas: gydytojas kai kam vis dar yra visuomenės tarnas

Rimantas Kėvalas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Rimantas Kėvalas

Kokią vietą gydytojui skiriame savo modernios visuomenės hierarchijoje? Ar jis yra visuomenės tarnas, kurio misija yra sudegti lyg žvakei, kurios paskui jau niekam nebeprireiks? Kodėl toks požiūris, vyravęs carinėje Rusijoje, o vėliau sėkmingai prigijęs sovietinėje absurdo sistemoje, išliko gajus ir dabartiniais Lietuvos laikais? Tokius klausimus savo pranešime „Gydytojas ir jo orumas“, skaitytame konferencijoje „Popiežiaus belaukiant. Žmogaus orumas Lietuvoje“, kėlė LSMU Vaikų klinikos vadovas prof. dr. Rimantas Kėvalas, kurį konferenciją moderavęs dr. Liudas Jovaiša pavadino popiežiaus Pranciškaus įvardytos karo ligoninės daktaru – tokiu, kuris ne tiek svarsto, kiek daro.

„Deja, kai kam gydytojas vis dar yra tarnas – visuomenės tarnas. Pradėjęs studijuoti mediciną 1980-aisiais skaičiau gydytojo Vikentijaus Veresajevo „Gydytojo užrašus“, išleistus 1901 m., dar carinės Rusijos laikais, – sakė dr. R.Kėvalas. – Tik išleisti jie sukėlė didžiulį sprogimą: kaip drįsta kažkoks periferijos gydytojas aprašyti tai, ką jis pergyvena ir jaučia?“

Pasak gydytojo, knygoje pateikta 1895 m. „Peterburgskaja gazeta“ laikraščio reporterio informacija buvo svarbi tuo, kad joje naiviai, šiurkščiai ir atvirai buvo išsakyta viešpataujanti pažiūra, jog gydytojų pavertimas baudžiauninkais yra teisėtas ir reikalingas dalykas.

Ar gydytojai tikrai laisvi žmonės? Ar jie gali savo laisvą laiką tvarkyti, kaip panorėję? Ar rūsčiai, atidžiai ir negailestingai kiekvieną gydytojo žingsnį stebintys žmonės patys nesijaučia esą bent kuo jiems įsipareigoję? „Tarnauk visuomenei, būk didvyris ir šventuolis, nedrįsk naudotis nesuprantamu papročiu ilsėtis, o jei tu darbe susidėvi, mums nusispjaut...“ (citata iš V.Veresajevo knygos „Gydytojo užrašai“).

„Mane irgi mokė, kad gydytojas yra deganti žvakė, atiduodanti savo šviesą kitiems, o tuomet mirštanti. Tačiau vieną kartą pažįstama psichologė pasakė: „Durnius esi, Rimai. Koks pacientas norės eiti pas sudegantį gydytoją? Savyje turi rasti jėgų ir išminties nesudegti“, – sakė dr. R.Kėvalas.

Apie gydytojų perdegimo sindromą pasaulyje kalbama jau seniai. Iš gydytojų, savo darbe kasdien gelbstinčių gyvybes, visuomenė reikalauja maksimumo, tačiau ką Lietuvoje ji gali pasiūlyti žmogui, kelias dešimtis metų išdirbusiam vaikų intensyvios terapijos – ten, kur miršta vaikai – skyriuje? Tuo tarpu pasaulyje ekstremaliomis sąlygomis dirbantiems gydytojams už valandą mokamas tūkstantis dolerių, nes tokį krūvį jie atlaiko tik 10–15 metų.

„Pas mus nuo perdegimo sindromo kenčia apie 70 procentų gydytojų: jis kyla dėl streso, kurį sąlygoja maži atlyginimai, taip pat dėl beprotiško biurokratizmo darbe, nes kiekvieno gydytojo veiksmus reguliuoja 10-15 tūkstančių teisės aktų. Jei gydytojas žino, ką reikia daryti konkrečiam ligoniui, tai dar nereiškia, kad tą ir darys, nes jį sąlygoja teisės aktai. Taip pat prisideda ir spaudimas iš kolegų, nes dar nėra tradicijos gerbti visus, kurie atlieka savo darbą“, – tokiomis įžvalgomis su klausytojais dalinosi pranešėjas.

Pasak jo, carinės Rusijos laikais Peterburgo kvartalų prižiūrėtojai, kiemsargiai ir durininkai būdavo aprūpinami geriau už tarnaujančius gydytojus.

Mane irgi mokė, kad gydytojas yra deganti žvakė, atiduodanti savo šviesą kitiems, o tuomet mirštanti. Tačiau vieną kartą pažįstama psichologė pasakė: „Durnius esi, Rimai. Koks pacientas norės eiti pas sudegantį gydytoją? Savyje turi rasti jėgų ir išminties nesudegti“, – sakė dr. R.Kėvalas.

„Labai išplitusi nuomonė, kad menką algą gydytojai lengvai papildo privačia praktika, tad todėl jiems ir skiriamos tokios nedidelės algos... Bet privačia praktika juk nesiversi, jei negalėsi laisvai tvarkyti savo laiko.

Privati praktika negali kenkti tarnybai – tai pati jos sąlygos esmė. Jei gydytojai atsainiai eina savo tarnybos pareigą, žmonės krauna juos perkūnais, užmiršę, kad patys siūlo papildomam uždarbiui prie menkos algos verstis privačia praktika“ (citata iš „Gydytojo užrašų“).

Gydytojus – ypač jaunus – labai žeidžia nuolat žiniasklaidoje pasirodanti informacija apie gydytojų korupciją. Deja, bet dėl kelių nesąžiningų kolegų elgesio ant visų gydytojų gulanti nepamatuota kaltė yra neteisinga ir skaudi.

„Kai pradėjau dirbti, mano atlyginimas buvo 90 rublių per mėnesį. Mano tėtis šaltkalvis uždirbdavo 400 rublių, mama siuvėja (šiuo metu ji vadinasi dizainere) – 200 rublių. Niekada nepamiršiu, kai, pradėjus dirbti Kauno klinikose, mano pirmojoje ir kol kas vienintelėje darbovietėje, tuometis Kauno klinikų generalinis direktorius reikalavo pagal nerašytą įsakymą, kad visi gydytojai, seselės ir slaugytojos (nesvarbu, kad jie pervargę po vienos ar dviejų parų budėjimo) – savo atlyginimų lauktų prie kasos, o statybininkams du tris kartus didesnė alga būtų išduodama be eilės“, – sakė dr. R.Kėvalas.

O kaip yra šiandien? Ar gydytojas gali skirti laiko savo žinių ir kompetencijų gilinimui, ar patenkinami jo pagrindiniai poreikiai, kad jis galėtų pasiaukojančiai rūpintis kitais? Ar mokame gydytojui pakankamą atlyginimą, kad jam netektų išgirsti iš siūlančiųjų „prisidurti“: „Žiūrėk, ką gauni, tau gyventi reikia!“

Lietuvos įstatymų leidėjai iki šiol nelinkę pasitikėti gydytoju situacijose, kuomet dirbtinai, pažeidžiant žmogaus orumą, tęsiamas vadinamasis „užsispyrėliškas gydymas“.

„Kas mums davė moralinę teisę užsispyrėliškai dirbtinai pratęsti egzistenciją? Su šiuolaikinėmis technologijomis galima daug padaryti, bet neišmintingi įstatymai mus taip reglamentuoja, kad pažeistume žmogaus orumą. Ta problema sprendžiama Vakaruose, kur skyriaus vadovai, profesionalai priima labai atsakingus sprendimus, – teigė dr. R.Kėvalas. – Nors žmogaus orumas laikomas universaliuoju poreikiu individo gerovei, visose visuomenėse praktinė orumo integracija žmogaus gyvenimo pabaigoje tebelieka sudėtinga ir neaiški.

Mes, sveikatos priežiūros specialistai, laikomės požiūrio, kad sveikatos priežiūros sritis geriausiai gali būti reguliuojama vadovaujantis individualaus apsisprendimo ar individualios autonomijos ir teisės į sveikatos priežiūrą principais ir sprendimais.

Deja, bet svarbiausiuose žmogaus teises reglamentuojančiuose sveikatos apsaugos teisės aktuose visiškai nieko nepasakyta apie žmogaus orumo konceptą. Visi, įsipareigoję gerbti žmogaus orumą, pasirenka skirtingus būdus šiam principui užtikrinti.“

Bernardinai.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Aktualu

Kubos diktatorius Fulgencio Batista, atvėręs kelią kitam tironui – Fideliui Castro

Tiesiogiai Sportas

Penktas bandymas Tautų lygoje: Rumunija – Lietuva

Gyvenimas

Vyrams brazilišką depiliaciją atliekanti meistrė: apie iškrypėlius, sugriautus mitus ir erekciją

Gazas

Tragedija prie Balėnų visuomenėje sukėlė sąmyšį – reikia amerikietiškos tvarkos?

Tiesiogiai Sportas

Bušido kovų ringe – akibrokštas, kokio nėra buvę: perpykęs ant teisėjo, turkas atsisakė tęsti kovą

24sek

Treneris po išsprūdusios pergalės prieš Rusiją: „Mes verti Europos čempionato“

Interviu Mokslas.IT

Dangiškieji akmenys kolekcininkų rankose virsta ir filosofija, ir prabanga

Verslas

JAV prekybos karas jau varo verslą iš Kinijos – bet ne į Ameriką

Vardai

Popscenos princesė Monique koncertu Vilniuje pristatė po ilgų kūrybinių išgyvenimų gimusį albumą

Aktualu

JAV žurnalistė: iš nuskurusio sovietinio miesto Vilnius tapo normaliu europiniu miestu

24sek

Kaip apmaudu: stebint A.Saboniui ir A.Kirilenkai Lietuva neatsilaikė prieš Rusiją

Vardai

Tarp bušido turnyro gerbėjų – ir kovų menus pamilusi Erika Vitulskienė, ir Egidijus Dragūnas

Gyvenimas

Mylimojo smurtą bei vadovo priekabiavimą patyrusi Vilma: „Jaučiausi be kaltės kalta“

Pasaulis kišenėje

Kodėl Berlynas niekada nebus toks, koks buvo iki karo – ir to net nereikia

Gyvenimas

15 veislių šunų, kurių lojimas niekam nepridarys rūpesčių

Verslas

Kripto-pagirios kirto technologijų gigantei „Nvidia“ – neapsimoka kasti valiutų

Vardai

Inga Stumbrienė už dalyvavimą grožio konkurse Dominikoje karūnos sulaukė Lietuvoje

Aktualu

Kauno valdžia paaiškino, kodėl mirštančiųjų norus pildančiai įstaigai neskiria patalpų

Sportas

Istorinio kelio pabaiga: „Vytis“ pakuteno nervus Čempionų lygos laimėtojams

Aktualu

Selemonas Paltanavičius: vandens paukščių dabar lesinti jokiu būdu negalima

Naujienos

Maistas

Persikų sezonas jau įkarštyje – ką iš jų gaminti? 12 receptų startui

Pasaulis kišenėje

Detali instrukcija pirmąkart skrendantiems lėktuvu savarankiškai

Gyvenimas

Optinė iliuzija: kaip sutaupyti erdvės vonios kambaryje?

Aktualu

Bauginami Lenkijos teisėjai papasakojo apie represijas: tapome valstybės priešais

24sek

Aštrialiežuvis Charlesas Barkley į miltus sumalė Luka Dončičiaus pasiekimus

Gazas

Išvardijo priežastis, kada lietuviams prireikia techninės pagalbos užsienio keliuose

Infografikas
Verslas

Rūpinuosi senatve: kam reikalinga trečia pakopa?

Aktualu

Orai.lt: atkeliaus lietus

Vardai

Krepšinio sezono uždarymas – atokvėpis ir žmonoms: dabar laikas šeimai ir atostogoms

Sportas

Kai triumfą keičia apmaudas: Ispanija tik su VAR įsikišimu palaužė Iraną

24sek

P.Motiejūnas: apie Šaro ateitį „Žalgiryje“, nesaugumo jausmą ir M.Kalnietį Kaune

Verslas

Trys paprasti būdai gauti bitkoinų

Pasaulis kišenėje

Šventosios namukai – laiko mašina į taip ir neišaušusį šviesų komunizmo rytojų

Sportas

Ekstrem(alus) troškulys: futbolo sirgaliai baigia išmaukti alaus atsargas Maskvoje

Gyvenimas

Vaikų gydytoja Eglė Tamulevičienė: kas vyksta vaiko pilve viduriuojant?

Aktualu

Ispanija ir Portugalija – Europos kairiųjų viltis?

Verslas

Proamerikietiškas pokalbis „Astorijoje“: kokie ribojimai labiausiai erzina verslą?

Gyvenimas

Jei ryte sunku išlipti iš lovos, jaučiatės vangūs ir apsnūdę – kaltas gali būti hormono stygius

Vardai

Ypatingos

07:40
07:22

Gera keliauti kartu

Ko reikia šiuolaikiniam pirkėjui?

Sveikata

Būk nesustabdoma

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką