Dabar populiaru
Publikuota: 2016 rugsėjo 13d. 16:02

Vaisiaus diagnostika 11 nėštumo savaitę leidžiama – kodėl reikėtų drausti preimplantacinę?

Kūdikis įsčiose
„Youtube“ stopkadras / Kūdikis įsčiose

Lietuva vis dar yra tarp kelių Europos šalių, kuriose nėra įteisinta preimplantacinė genetinė diagnostika (dar vadinama PGD). Šeimoms tai reiškia didelę tikimybę susilaukti sunkiomis genetinėmis ligomis sergančių vaikų. Nors turima įranga ir kvalifikuoti specialistai šias diagnostikos procedūras Lietuvoje galėtų pradėti vykdyti kad ir šiandien.

PGD koją kiša birželio 28 dieną priimtas konservatyvusis Pagalbinio apvaisinimo įstatymas, rašoma Santariškių klinikų pranešime.

Jei šio įstatymo nebūtų vetavusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, genetinių ligų geną nešiojantiems tėvams visiškai būtų užkirstas kelias padėti susilaukti sveiko mažylio. Seimo priimtame įstatyme nebuvo leista įteisinti PGD, kuri leidžia išsiaiškinti, ar būsimas kūdikis neserga sunkia genetine liga. Ši diagnostika aktuali poroms, kuriose vienas iš tėvų yra genetinės ligos nešiotojas. Ji leidžia genetiškai ištirti embrioną dar prieš perkeliant jį į gimdą, t. y., dar prieš moteriai tampant nėščiai.

Šiuo metu Lietuvoje moterys tiriamos tik invazinės prenatalinės diagnostikos metodu jau būdamos nėščios. Jei jos turi riziką pagimdyti vaiką su sunkia ar mirtina negalia, 11-16 nėštumo savaitę atliekama chirurginė intervencija, imamas placentos mėginys, siekiant nustatyti ar besivystantis vaisius turi pakitusį geną. Aptikus tokį geną, moters prašymu, nėštumas gali būti nutraukiamas.

Tuo tarpu taikant PGD apie galimą sunkią vaisiaus ligą sužinoma dar prieš embrioną perkeliant jį į gimdą, todėl pora turi galimybę išvengti sunkaus sprendimo ryžtis abortui, o moters organizmas – kenksmingos intervencijos. Ši diagnostika galima tik po pagalbinio apvaisinimo mėgintuvėlyje procedūros.

Nekenkia nei vaikui, nei tėvams

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto (VU MF) dekanas, VU MG Žmogaus ir medicininės genetikos katedros vedėjas profesorius Algirdas Utkus sako, kad šis diagnostinis metodas pasaulyje nėra naujiena. PGD buvo išrasta maždaug prieš 40 metų, o žmogaus diagnostikai ypač plačiai tapo taikoma per pastarąjį dešimtmetį.

„Yra žinoma apie 8 tūkstančiai genetinių ligų. Kai kurios jų pasireiškia lengvesne eiga, o kai kurios yra neišgydomos ir pasmerkiančios žmogų ankstyvai mirčiai. Šis diagnostikos metodas padėtų nustatyti tas būsimo kūdikio ligas, kurių šiandien dar negalime išgydyti. Pavyzdžiui, Hofmano sindromą turintys vaikai miršta pirmais gyvenimo mėnesiais. Jei abu tėvai yra tokio sutrikusio geno nešiotojai, jie patys gali būti visiškai sveiki, bet tokioje šeimoje yra net 25 procentų tikimybė susilaukti sergančio vaiko“, – kalbėjo profesorius.

VU MF dekanas pabrėžia, kad šis modernus diagnostinis metodas nekenkia nei tėvams, nei būsimam kūdikiui.

„Šis tyrimas atliekamas toje raidos stadijoje, kai embrionas sudarytas iš atskirų ląstelių, nėra užsimezgę jokie organai, ar kūno dalys. Vienos ląstelės paėmimas nesutrikdo normalios raidos, nes likusios ląstelės atlieka paimtosios funkcijas“, – teigė profesorius.

Įžvelgia prieštaravimų įstatymo nuostatose

Nors konservatyvusis Pagalbinio apvaisinimo įstatymas, kurį mėginta priimti Lietuvoje, neleidžia taikyti PGD, vis dėlto su lytimi susijusios ligos jame yra išskiriamos: tai yra, leidžiama parinkti lytines ląsteles taip, kad tų ligų būtų išvengta. Profesorius A. Utkus sako, jog šis faktas įrodo, jog įstatymo kūrėjai neišmano ir nežino naujausių medicininių faktų, o dėl to kentės Lietuvos šeimos.

„Palikdami tokią nuostatą, konservatyvaus įstatymo sumanytojai skirsto žmones. Jei paveldimumas susijęs su X ar Y chromosoma, tai tada galime kištis ir kažką daryti, o jei nesusijęs – ne. Bet tai yra prieštaravimas patiems sau“, – pastebi profesorius.

Pavyzdžiui, su lytimi susijusi yra hemofilija A, dėl kurios kraujuojama. Ja serga berniukai, o pakitusio geno nešiotojos yra motinos. Hemofilija A šiais laikais yra nesunkiai gydoma. Konservatyviojo įstatymo rengėjai sudaro sąlygas pagalbinio apvaisinimo metu taikyti lyties parinkimo metodus, kuriais galima šios nesunkios ligos išvengti, bet kartu draudžia PGD, kurios pagalba būtų perspėjamos mirtinos genetinės ligos.

Jo teigimu, taikyti modernų diagnostikos metodą Lietuva yra visiškai pasiruošusi: tam pakaktų ir specialistų kompetencijos, ir diagnostinės įrangos. „Galime nors ir šiandien“, – šyptelėjo profesorius A.Utkus.

Viena iš nedaugelio

Kol Lietuvoje laužomos ietys dėl dešimtmečius taikomos diagnostikos, vis daugiau šalių Europoje traukiasi iš tai draudžiančių valstybių sąrašo. Birželio pradžioje referendumas dėl PGD įteisinimo buvo surengtas Šveicarijoje. Didžioji balsavusiųjų dalis pritarė teisei genetiškai ištirti embrioną dar prieš perkeliant jį į gimdą.

Anot Šveicarijos parlamento narės Anne Seydoux, PGD įteisinimas yra nuoseklus ir logiškas sprendimas, atsižvelgiant į šalies įstatymus: „Jeigu leidžiama vaisiaus diagnostika 11 nėštumo savaitę, kodėl reikėtų drausti preimplantacinę diagnostiką?“

Preimplantacinė diagnostika leidžiama 24 Europos Sąjungos šalyse, taip pat Norvegijoje, Kanadoje, Naujojoje Zelandijoje, JAV. Ją leidžia ir žmogaus teises sauganti „Žmogaus teisių ir biomedicinos konvencija“, kurią yra ratifikavusi ir Lietuva.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką