Neišrašo? Vadinasi, nereikia
Pajutę nemalonius simptomus kulniuojate pas gydytoją. Darbas darbą veja, laiko lovoje smurgsoti nėra, norite vaistų, ir kuo greičiau veikiančių – tuo geriau. Bet gydytojas nerašo antibiotikų? Ką reikėtų daryti tokiu atveju? Logiškai mąstant, jeigu gydytojas antibiotikų nerašo, vadinasi, jie jums ne tik nereikalingi, bet ir gali pabloginti situaciją.
Blogiausia, ką galite nuspręsti – imtis saviveiklos ir ieškoti antibiotikų kitur – kaimynų ar draugų vaistinėlėse, arba neaiškiuose kioskuose, kuriuose visokiausių vaistų be recepto, sako, galima įsigyti.
„Antibiotikai yra vaistai, kuriuos skiria gydytojas pagal indikacijas bakterinei infekcijai gydyti. Gydytojas parenka medikamentą, nurodo vartojimo būdą (tabletėmis, injekcijomis, skysta forma), gydymo trukmę, parenka tinkamą dozę. Taip pat numato pašalinį vaisto poveikį ir stengiasi jo išvengti.
Naudojant antibiotikus, būtina laikytis gydytojo nurodymų. Užsiimant savigyda (neatsakingu antibiotikų naudojimu), galima sau stipriai pakenkti. Retas žino, kad antibiotikai sunaikina toli gražu ne visų ligų sukėlėjus“, – akcentavo šeimos gydytoja Violeta Grinkevičienė.
80 proc. – nepadės
Svarbu žinoti, kad didžiąją dalį peršalimo ligų sukelia visai ne bakterijos, kurias antibiotikai pajėgūs sunaikinti, o virusai, kuriems dėl antibiotikų vartojimo – nei šilta, nei šalta.
„Apie 80 procentų peršalimo ligų (slogą, gerklės perštėjimą, ausų skausmą, karščiavimą) sukelia virusai, kurių antibiotikai neveikia. Gripo taip pat nereikia gydyti antibiotikais, jo sukėlėjas taipogi yra virusas. Todėl vartojant antibiotikus geriau nepasijusite, bet atvirkščiai, organizmas nusilps, sumažės atsparumas kitoms ligoms.
Dauguma peršalimų nėra sunkios eigos, praeina savaime, reikia pagulėti lovoje, vartoti daug skysčių.
Maža to, neteisingas antibiotikų vartojimas skatina atsparių antibiotikams bakterijų vystimąsi. Rizikuojama sveikata, galimas ir pašalinis vaisto poveikis. Sunaikinama žarnyno mikroflora, gali atsirasti viduriavimas, sutrikti virškinimas. Galimi regėjimo sutrikimai, pablogėti klausa, inkstų veikla, kepenų darbas. Slopinamas imunitetas, galimos alerginės reakcijos. Prie antibiotikų greitai priprantama, o įvairių ligų sukėlėjai tampa atsparūs vaistams.
Kiekvienas nereikalingas antibiotikų kursas reiškia, kad bakterinę infekciją bus kur kas sunkiau išgydyti ateityje ir antibiotikai gali tiesiog neveikti dėl išsivysčiusio bakterijų atsparumo. Tokiu atveju medikams tampa vis sudėtingiau paskirti tinkamą ir veiksmingą gydymą“, – pabrėžė V.Grinkevičienė.
Vaistai – tik legaliai
Gydytoja V.Grinkevičienė atkreipia dėmesį, kad vaistus pirkti galima tik vaistinėse, kur prekiaujama vaistais, registruotais Lietuvoje. Turguose, kioskuose ir kitose vietose prekiaujami vaistai gali būti ir pasibaigusio galiojimo, ir tokie, kuriais Lietuvoje prekiauti net negalima.
„Antibiotikus reikia pirkti tik vaistinėse. Taip užtikrinamas vaisto patikimumas ir saugumas. Negalima vaistų pirkti turguje. Medikamentai turi būti registruoti Lietuvoje, laikomi ir transportuojami tinkamose sąlygose. Negalima kaupti vaistų vėlesniam gydymui, nedera vartoti ankstesnio gydymo medikamentų, negalima dalintis vaistais su kitais šeimos nariais, draugais. Medikamentai antibiotikai) skiriami gydytojo individualiai, net ir identiškos diagnozės atveju. Antibiotikų vartojimas turi būti atsakingas ir teisingas“, – atkreipė dėmesį šeimos gydytoja.
