Farmacinės rūpybos pasaulyje egzistuoja jau maždaug 25 metus.
„Farmacinė rūpyba apima daugelį dalykų. Ją reikėtų skirstyti į dvi dalis – tai būtinoji farmacinė rūpyba ir papildomos farmacinės paslaugos“, – „Laisvajai bangai“ sakė Lietuvos farmacininkų sąjungos prezidentas prof. Eduardas Tarasevičius.
Pasak jo, būtinoji farmacinė rūpyba prasideda vos žmogui įžengus pro vaistinės duris.
„Kai žmogus į vaistinę ateina su kompensuojamjųų vaistų knygele, kurioje įrašyti net trys ar keturi vaistai, vaistininkas privalo ne tik paaiškinti, kaip vartoti vaistus, bet ir pasakyti apie jų vartojimo eiliškumą, siekiant išvengti tarpusavio sąveikos.
Reikia paaiškinti apie nepageidaujamas reakcijas. Jei vaistininkas mato, kad šie vaistai pacientui nelabai tinka, jis turi susisiekti su jo gydytoju ir pasitarti, gal pakeisti vaistų dozes“, – farmacinės rūpybos tiklsus pasakojo LFS vadovas.
Nesiskiria nuo maisto prekių parduotuvių
Buvo skelbta, kad tinklai įsipareigoja aptarnauti pacientą per 3-5 minutes, o tai netelpa į jokius rėmus, kai kalbama apie farmacinę rūpybą, kuri turi būti suteikta kiekvienam atėjusiam.
E.Tarasevičius teigia, kad dabar Lietuvos vaistinės dažniausiai virtusios vaistinės parodija: „Kartais sunku suprasti, ar tai vaistinė, ar maisto prekių parduotuvė, kurioje viskas vyksta konvejerio principu, o vaistininkas pasikalbėti su pacientu neturi net akimirkos.
LFS prezidentas pasakojo, kad jau anksčiau žiniasklaidoje buvo skelbta, kad tinklai įsipareigoja aptarnauti pacientą per 3-5 minutes, o tai netelpa į jokius rėmus, kai kalbama apie farmacinę rūpybą, kuri turi būti suteikta kiekvienam atėjusiam.
E.Tarasevičius atkreipė dėmesį ir į dar vieną dalyką – pagal visus tarptautinius nuostatus, vaistininkas su žmogumi turi kalbėti konfidencialiai – neturėtų būti tų ekranų, kuriuos mato ir perkantis žmogus, ir visai pašaliniai žmonės: „Taip pažeidžiamas dar vienas – informacijos apsaugos įstatymas. Apie tokį daromą pažeidimą vaistinių tinklai jau buvo informuoti, taip pat jie turėjo išspręsti šią problemą, tačiau niekas nepasikeitė – tai ignoruojama.“
Priversti laužyti priesaiką
Lietuvos farmacininkų atstovas teigia, kad tokia situacija su vaistinių tinklais ir jų požiūriu į pacientus susiklostė todėl, kad daugumos vaistinių savininkai nėra vaistininkai.
„Jie ėmėsi verslo nebaigę šių mokslų ir neturėdami supratimo apie farmaciją. Tad jų tikslas – vien tik pelnas. Čia ir susikerta, kad farmacinė veikla yra sveikatinimo veikla. Taip parašyta Lietuvos Sveikatos sistemos įstatyme“, – farmacijos verslo specifiką apibūdino pokalbininkas.
E.Tarasevičiaus teigimu, atėjęs kurti verslo ir nežinodamas, kad vaistininkas, baigdamas studijas universitete, davė priesaiką tarnauti žmogui ir padėti jam išsaugoti sveikatą ir jį gydyti kartu su gydytojais, elgiasi kitaip ir ieško būdų, kaip gauti kuo didesnį pelną.
