Dabar populiaru
Publikuota: 2017 spalio 30d. 14:26

Mirti nuo kraujo krešulio Lietuvoje rizikuoja tūkstančiai žmonių: pagaliau pasiekė modernus gydymas

Spaudos konferencijos akimirka
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Spaudos konferencijos akimirka

Nuo lapkričio 2 dienos kompensuojami taps nauji antitromboziniai vaistai, tačiau gydytojai juos galės išrašyti ne visiems pacientams – tik tiems, kuriems netinkamas gydymas iki šiol kompensuotu vaistu su veikliąja medžiaga varfarinu.

Pirma teks išbandyti seną vaistą

Trys naujos kartos vaistai bus kompensuojami žmonėms plaučių embolijos, insulto ir giliųjų venų trombozės profilaktikai, kai gydymas varfarinu nepadeda ar netinka.

Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento direktorė Gita Krukienė spaudos konferencijoje teigė, kad bus kompensuojama 80 proc. naujųjų vaistų bazinės kainos, taip pat, kaip dabar kompensuojami ir kiti vaistai nuo širdies ligų. Manoma, kad dėl to ligoniams teks primokėti apie 14–15 eurų. Tuo tarpu iki šiol juos įsigydami žmonės mokėjo mažiausiai 60 eurų.

„Šie vaistai buvo teigiamai įvertinti jau seniai. Ministerija gaudavo daug ligonių laiškų su klausimais apie kompensavimą, tačiau sutaupius PSDF lėšų, tik dabar atsirado galimybė juos kompensuoti“, – teigė G. Krukienė. Skaičiuojama, kad per metus šiems vaistams bus skirta apie 5 mln. eurų.

Norint, kad visi pacientai gautų naujus inovatyvius vaistus, tų pacientų būtų tikrai labai daug ir būtų tikrai neefektyviai, neracionaliai eikvojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšos.

Pirmiausia naujuosius geriamuosius ankoaguliantus turės skirti gydytojas–specialistas – kardiologas arba pulmonologas, vėliau – šeimos gydytojas. Vaistai galės būti skiriami ne visiems, o tik tiems pacientams, kurie anksčiau ne mažiau kaip tris mėnesius yra vartoję senosios kartos kraujo krešumą slopinantį vaistą varfariną ir bus įrodyta, kad šis vaistas jiems nepadeda.

„Norint, kad visi pacientai gautų naujus inovatyvius vaistus, tų pacientų būtų tikrai labai daug ir būtų tikrai neefektyviai, neracionaliai eikvojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšos, jeigu mes visiems skirsime naujus vaistus, kai daliai pacientų puikiai veikia ir varfarinas. Kaip ir kiekviena šalis, taip ir Lietuva turime skaičiuoti ir kompensuoti taip, kad ir pacientas gautų tinkamą gydymą, ir lėšos būtų panaudojamos racionaliai“, – sakė G. Krukienė.

Kasdien rizikuoja patirti insultą, todėl vaistus pirkosi pats

Spaudos konferencijoje dalyvavęs „Baltic Amadeus“ valdybos pirmininkas Viktoras Tonkich pasakojo, kasdien rizikuojantis patirti insultą, nes jį ištinka prieširdžių virpėjimas. „Iš pradžių vartojau varfariną, tačiau šie vaistai man nepadėjo. Todėl jau daug metų perku naujuosius geriamuosius antikoaguliantus. Kadangi jie Lietuvoje buvo du su puse karto brangesni, jų įsigydavau Lenkijoje“, – sakė V. Tonkich.

G. Krukienė patikino, kad ligoniams, kurie dabar už savo lėšas įsigyja naujuosius geriamuosius antikoaguliantus, vėl tris mėnesius nebereikės vartoti varfarino, kad sužinotų, ar jis jiems neveiksmingas, – gydytojai šią informaciją galės patikrinti medicinos dokumentuose.

Pasak Farmacijos departamento vadovės, tokia tvarka patvirtinta tam, kad būtų efektyviai naudojamos biudžeto lėšos, – žmonėms, kuriems padeda gerokai pigesnis vaistas varfarinas, nebūtina keisti gydymo.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Audrius Aidietis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Audrius Aidietis

Medikai gydymą palygino su minų lauku

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Kardiologijos ir angiologijos centro vadovas habil. med. dr., prof. Audrius Aidietis teigė, kad iki šiol turimais vaistais daliai ligonių nepavykdavo reguliuoti kraujo krešėjimo. Šie pacientai nuolat rizikuodavo patirti plaučių emboliją, insultą ar kitas komplikacijas. Be to, varfarinas aktyviai reaguoja su maistu ar kitais vaistais, – kraujas gali arba staigiai pradėti per daug krešėti arba nebekrešėti, vienu atveju žmogui gresia trombai, kitu – nukraujavimas.

Turėjome praeiti minų lauku, kad galėtume padėti pacientui.

„Turėjome praeiti minų lauku, kad galėtume padėti pacientui. Dabar šiuos žmones gydyti bus daug paprasčiau“, – sakė prof. A. Aidietis.

„Naujieji antikoaguliantai labiau tinka vyresniems ligoniams, kurie mažiau mobilūs, jiems sunkiau kas mėnesį nukakti į polikliniką, kad pasidarytų kraujo tyrimus, be to, jiems vienu metu tenka vartoti daug vaistų“, – teigė prof. D. Jatužis.

„Mes varfarinui labai dėkingi, per 60 metų jis tiek daug išgelbėjo gyvybių ir tiek gerų darbų pridarė, bet problema yra ta, kad jis reaguoja su maistu, su kitais vaistais ir mes turime labai smarkiai kalibruoti (...), ir kartais nepasiseka iš viso sutvarkyti. Ir čia ministerija pasako – kam nesiseka sutvarkyti gydymo varfarinu, tam mes skiriame naujuosius antikoaguliantus“, – teigė A. Aidietis

Kuo pavojinga venų trombozė

Tačiau Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos direktorius medicinai ir slaugai, Vidaus ligų klinikos profesorius habil. med. dr., prof. Albinas Naudžiūnas sakė, kad žmonėms, sergantiems giliųjų venų tromboze, dėl kurios krešuliai gali patekti į plaučius ir užkimšti pagrindinę arteriją, naujųjų vaistų kompensavimo tvarka nėra palanki.

Giliosiose venose susidarę krešuliai su kraujo srove gali nukeliauti į plaučius ir užkimšti pagrindinę arteriją, dėl to žmogus ima dusti.

„Jeigu žmogus susirgo giliųjų venų tromboze ar patyrė sunkią operaciją, dėl kurios ilgai buvo nejudrus, jis paprastai gydomas tris mėnesius, todėl dėl kompensavimo apribojimų mes negalėsime tokiems pacientams skirti naujųjų geriamųjų antikoaguliantų. Manau, padarytas labai geras žingsnis, o ateityje tvarka bus tobulinama“, – vylėsi prof. A. Naudžiūnas.

Krešuliai kraujagyslėse gali susidaryti dėl daugelio priežasčių – giliosiose venose, kurios yra kojose, rankose, dubenyje – dažniausiai dėl nejudrumo. Todėl kraujo krešėjimą slopinantys vaistai skiriami visiems ligoniams, kurie patyria sunkias traumas ar operacijas. Taip pat tai gali atsitikti ilgiau kaip 6 val. skrendant lėktuvu ar važiuojant autobusu. Giliosiose venose susidarę krešuliai su kraujo srove gali nukeliauti į plaučius ir užkimšti pagrindinę arteriją, dėl to žmogus ima dusti.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Dalius Jatužis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Dalius Jatužis

Dėl krešulių – pavojingiausi insultai

Trombai gali susidaryti ir širdyje, jei žmogus serga prieširdžių virpėjimu. Tokių žmonių Lietuvoje yra apie 35 tūkstančiai. 80 proc. atvejų krešuliai nukeliauja į smegenis ir sukelia insultą.

„Tokie insultai būna labai sunkūs – 60–80 proc. ligonių arba miršta, arba lieka neįgalūs, – teigė prof. D. Jatužis. – Lietuvoje kasmet insultą patiria apie 12–13 tūkst. žmonių, iš jų išeminį insultą – apie 10–11 tūkstančių. Daug geriau neleisti ištikti ligai, nei tokius ligonius gydyti“.

Medikai taip pat perspėjo kolegas, kad naujieji vaistai būtų skiriami laikantis nustatytos kompensavimo tvarkos, nes bandymai manipuliuoti duomenimis siekiant varfariną pakeisti naujaisiais vaistais gali lemti lemtingas klaidas.

„Mes visi mokomės iš klaidų, nė vienas neišmoksta vaikščioti nenugriuvęs, bet neturime teisės daryti mirtinų klaidų, o čia galimos klaidos, susijusios su mirtimi“, – sakė A.Aidietis.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Ekspertai pataria
Gerumu dalintis gera

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai

Video

19:28
00:40
22:17

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką