Kauno Kalniečių poliklinikos vadovė Virginija Gailienė teigė, kad privačios sveikatos priežiūros įstaigos, turėjusios būti tiesiog šeimos gydytojų kabinetais šiuo metu išsigimė į mažas privačias poliklinikas, kurios daro viską, kad valstybinės poliklinikos užsidarytų.
„Mes turime tik 35 tūkst. gyventojų, o dabar 30 privačių įstaigų veikia mūsų rajone. Privatūs kabinetai turėjo būti tik šeimos gydytojų steigiami, tačiau mūsų rajone, jei neapsirinku, tik tris kabinetus įkūrė šeimos gydytojai, o kiti yra prie vaistinių“, – pažymėjo Kalniečių poliklinikos vadovė.
Pasak jos, ar privatūs medikų kabinetai turėtų būti steigiami tik su savivaldybių žinia, gerai paskaičiavus, ar jie tame rajone reikalingi, ar ten nėra poliklinikos. Be to, Ligonių kasos turėtų kontroliuoti, už ką privačios įstaigos ima priemokas.
Poliklinikos vadovės manymu, tam, kad pagerėtų paslaugų kokybė valstybinėse poliklinikose, reikėtų daugiau galių suteikti slaugytojoms.
Mūsų rajone tik tris kabinetus įkūrė šeimos gydytojai, o kiti yra prie vaistinių.
„Mano svajonė tokia, kad turėtų šeimos gydytojas slaugytojo kabinetą, kur aukštąjį išsilavinimą turinčios slaugytojos dirbtų. Esu pasiūliusi leisti joms pratęsti receptus, vaistukus parduoti, kad nebūtų apkrautas pats gydytojas“, – teigė V.Gailienė.
Vilniaus Karoliniškių poliklinikos vadovė Jelena Kutkauskienė tikino, kad receptus pratęsti gydytojai galėtų ir elektroniniu būdu.
„Ministre, jei padarysite elektroninius receptus, jus tikrai visi prisimins geruoju“, – žodžiais ministrą glostė poliklinikos direktorė.
Pasak jos, galėtų būti išplėsta ir šeimos gydytojo atsakomybė, pavyzdžiui, atliekant echoskopijas, kad nereiktų kaskart paciento siųsti pas antrinio lygio specialistus ir sumažėtų eilės.
Be to, poliklinikų vadovai piktinosi, kad privačioms sveikatos įstaigoms leidžiant gauti ir valstybės finansavimą, ir prisidurti imant priemokas iš pacientų, jos yra maitinamos dviejų rankų. Tuo tarpu poliklinikų vadovai prašė ministro leisti priemokas imti ir valstybinėms sveikatos įstaigoms arba bent jau pasibaigus kvotoms teikti mokamas paslaugas.
Trūksta medikų
Poliklinikų vadovai skundėsi ministrui vis sunkiau prisišaukią gydytojus dirbti valstybinėse poliklinikose, ypač ne didžiuosiuose miestuose.
„Rezidentai visiškai nerodo noro dirbti 30 km atstumu nuo Vilniaus. Gal mano ir juokingas pasiūlymas, bet aš sakau, kad galbūt galima būtų nemokamai studijuojančius studentus trišale sutartimi įpareigoti, kad mes jam mokame už rezidentūros studijas, o jis privalės atidirbti 5 metus rajoninėje poliklinikoje“, – kalbėjo Vilniaus rajono centrinės poliklinikos vadovė Vida Žvirblienė.
Kad gydytojų trūksta, tvirtino ir Alytaus poliklinikos vadovas Vitalijus Kovaliovas. Tiesa, jo nuomone, nebūtinai reikėtų rezidentus prievarta tempti atidirbinėti už studijas į periferiją, o studijų metu numatyti jiems privalomą bent trumpalaikę praktiką mažesnių miestų gydymo įstaigose.
Vilniaus Antakalnio poliklinikos Arūnas Grigaitis teigė, kad specialistų trūksta ir miestuose, nes dažnas medicinos studentas dar sėdėdamas paskaitose jau dairosi darbo užsienyje, o jei lieka jau Lietuvoje, tai dirba privačiai.
Ir netrukus mes atsidursime nelygioje kovoje, kai privatininkas galės nupirkti iš mūsų specialistą.
„Ne paslaptis, kad išvažiuoja. Ir netrukus mes atsidursime nelygioje kovoje, kai privatininkas galės nupirkti iš mūsų specialistą. Mes šiandien mielai įdarbintume du kardiologus. Bet jų nėra rinkoje. Jie dirba privačiai. Ypač patys geriausi. Jei mes priemokų imti negalime, tai mes neatlaikysime konkurencinės kovos“, – pasakojo A.Grigaitis.
Karoliniškių poliklinikos vadovė J.Kutkauskienė skundėsi ir dėl to, kad privačiai dirbantys medikai specialiai atsikrato „brangesnių“ – pagyvenusių žmonių ir vaikų – dažniau sergančių pacientų juos pasiųsdami gydytis į valstybines įstaigas, o sau pasilieka retai sergančius jaunus žmones.
„Pasakoma, kad jiems reikia kompleksinės priežiūros ir siunčiama mums“, – teigė poliklinikos vadovė.
Ministras ruošia suvestinę
Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis teigia, kad visos poliklinikų vadovų pastabos yra labai vertingos. Jis žadėjo, kad ministerija visą medžiagą apibendrins ir artimiausiu metu visuomenei pateiks suvestinę, kurioje bus fiksuota, kur ir kokios privačios medicinos priežiūros įstaigos veikia ir kaip.
„Turime sąvadą visų 60 savivaldybių ir matome, kad vaizdas taisytinas“, – teigė V.Andriukaitis.
Pasak jo, akivaizdi tendencija, kad privačiame sektoriuje brangių tyrimų atliekama kur kas daugiau nei viešajame.
„Ligonių kasos čia irgi turėtų atkreipti dėmesį, ar tai nėra daroma tik dėl to, kad padarytų ir paimtų privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas. Skaičiai išties yra įspūdingi“, – siūlė jis.
Ministras siūlo atidžiau savo biudžetus tvarkyti ir poliklinikų vadovus, nes vienos įstaigos sugeba tos pačios srities medikams mokėti kone dvigubai daugiau nei kitos.
Ministras dar kartą patvirtino nemesiąs savo planų įteisinti valstybės kvotas medicinos studentams ir nebefinansuoti privačių sveikatos priežiūros įstaigų.
„Keistai traktuojama paciento teisė pasirinkti lyg ji būtų absoliuti“, – į visuomenėje jam dėl būsimų planų metamą kritiką susitikime su valstybinių įstaigų vadovais teigė V.Andriukaitis.
Pasak jo, nė vienoje šalyje ši teisė nėra absoliuti.
Primename, kad V.Andriukaitis buvo pateikęs Seimui įstatymo pataisas, ribojančias privačių sveikatos priežiūros įstaigų finansavimą už suteiktas paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo.
Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo projekte buvo numatyta sąlygų, kurios už borto būtų palikusios privačias gydymo įstaigas, teikiančias dienos chirurgijos paslaugas, ligoms diagnozuoti atliekančias brangius tyrimus, besiimančias sudėtingų gydymo procedūrų.
Šios pataisos nesulaukė Seimo pritarimo, o pats ministras dėl savo iniciatyvos sulaukė griežtos kritikos ne tik iš opozicijos, bet ir iš partijos kolegų.
