Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2021 10 31, 17:45

Vėžio gydymas: išgyvenamumas išaugo 70 proc., bet vaistų lietuviai laukia amžinybę

Prieš dešimtmetį išgirsti diagnozę „vėžys“ buvo kone tolygu mirčiai. Šiandien viltis įveikti ligą arba pratęsti gyvenimo su ja laiką gerokai išaugo. Onkologinius ligonius įkvepia daugybė pacientų, įveikusių ligą, sėkmės istorijų, o labiausiai – didžiulis onkologijos diagnostikos ir gydymo proveržis.
Vėžio ląstelės
Vėžio ląstelės / 123RF.com nuotr.

Išgyvenamumas didėjo daugiau kaip 70 proc.

Pasaulinė statistika onkologiniams pacientams suteikia vis daugiau vilčių.

Nacionalinio vėžio instituto vadovė prof. Sonata Jarmalaitė atkreipia dėmesį, kad per 50 metų santykinis išgyvenamumas, skaičiuojant visų lokalizacijų navikus, padidėjo 70 proc., o kai kurių navikų atveju turime 90 proc. penkerių metų išgyvenamumą.

Ypač svarbūs pokyčiai įvyko, pašnekovės teigimu, per pastarąjį dešimtmetį, kai onkologijoje ėmė dominuoti personalizuotas požiūris į vėžio diagnostiką ir gydymą, pradėti naudoti molekulinės diagnostikos metodai ir inovatyvūs priešvėžiniai vaistai.

Paklausta, kaip galėtų įvertinti situaciją Lietuvoje, S.Jarmalaitė atkreipė dėmesį į kelias aspektus. Sergamumo vėžiu rodikliai šalyje auga – po 0,8 proc. kasmet, tačiau mirtingumas nuo vėžio mažėja, dar svarbu, kad smarkiai ilgėja išgyvenamumas susirgus, o tai įrodo, kad vėžio diagnozė jau nėra mirties nuosprendis.

123RF.com nuotr./Kraujo vėžys
123RF.com nuotr./Kraujo vėžys

„Ypač gerų gydymo rezultatų sulaukiame, kai onkologinė liga nustatoma anksti – pirmos ir antros stadijos vėžys yra gerai kontroliuojamas ar net visiškai pagydoma liga. 2015 m. Lietuvoje 110 tūkst. žmonių gyveno su vėžio diagnoze, o daugiau nei 30 tūkst. iš jų su šia diagnoze gyvena 10 metų ir ilgiau. O štai 2007 metais diagnozavus vėžį 10 metų išgyvendavo vos penktadalis pacientų“, – komentavo NVI vadovė.

Pavyksta „pagauti“ anksčiau

Vėžio registrų centro vadovė Ieva Vincerževskienė atkreipia dėmesį į viltingus skaičius – vis daugiau piktybinių navikų nustatoma ankstyvose stadijose, o tai gali reikšti, kad ligą bus įmanoma kontroliuoti. Pavyzdžiui, 2006 m. 57 proc. visų susirgimų buvo diagnozuoti I ar II stadijose, o 2015 m. šis procentas jau siekia 63 proc.

Šiuo metu Lietuvoje dažniausios onkologinės ligos vyrams yra priešinės liaukos vėžys, per metus nustatoma beveik 3000, antras pagal vyrų sergamumą yra plaučių vėžys – kone 1200 atvejų. Šalies moterys dažniausiai išgirsta diagnozę „krūties vėžys“ – per 1600 kartų kasmet, tik kiek mažiau – 1400 – odos vėžio atvejų. Svarbiausi veiksniai, kalbant apie vėžį, vis tik išlieka amžius ir ankstyvoji diagnostika.

„Vėžys yra su vyresniu amžiumi susijusi liga, t.y. kuo vyresnis žmogus, tuo didesnė tikimybė išgirsti onkologinės ligos diagnozę. Yra tam tikrų lokalizacijų, kur yra pastebimas „ligos jaunėjimas“, pvz., storosios žarnos vėžys, tačiau tai yra daugiau išimtis, nei taisyklė. Daugumos onkologinių ligų vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių – vyresnis amžius“, – aiškino I.Vincerževskienė.

Šiuo metu Lietuvoje dažniausia onkologinė liga vyrams yra priešinės liaukos vėžys, per metus nustatoma beveik 3000 atvejų.

Prof. S.Jarmalaitė pridūrė, kad kontroliuoti ligą geriausiai padeda ne tik mokslo pasiekimai, taikomi vėžio diagnostikoje ir gydyme. Šalyje veikia net keturios vėžio ankstyvosios patikros programos: „Jos leidžia didžiausios rizikos amžiaus grupių gyventojus nemokamai patikrinti dėl krūties, gimdos kaklelio, prostatos ir storosios žarnos vėžio. Būtent patikros programose dažniausiai nustatomi ankstyvų stadijų navikai, tereikia laiku ir reguliariai jose dalyvauti.“

Geriausia apsauga nuo vėžio, atkreipė dėmesį profesorė, yra aktyvus dėmesys savo sveikatai. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 40 proc vėžio atvejų galime išvengti.

Per ilgas vaistų laukimas

Vėžio gydymui pasaulyje skiriamos milžiniškos pajėgos. Medicina ir farmacija nuolat ieško ir randa, naujų vaistų, technologijų.

Vien 2020 m. trečdalis, pasak prof. S.Jarmalaitės, visų naujai sukurtų vaistų buvo vaistai nuo vėžio. Šiuo metu išvystymo etape yra apie 3,5 tūkst. naujų vaistų.

„Geriausiu atveju dešimtadalis šių vaistų pasiekia klinikių tyrimų ir gamybos stadiją. Tad mokslas ir verslas nuolatos dirba prie inovacijų onkologijoje, šis procesas nesustojo net ir pandemijos metu. Vien 2020 m. pradėti 1600 klinikiniai priešvėžinių vaistų tyrimai. Tarp populiariausių inovatyvių vėžio gydymo strategijų dominuoja imunoterapija, tačiau vis sparčiau link klinikinio taikymo juda tokios sudėtingos technologijos kaip genų redagavimas, aktyvuotos T ląstelės (CAR-T), RNR vakcinos“, – komentavo profesorė.

Šiuo metu išvystymo etape yra apie 3,5 tūkst. naujų vaistų.

Lietuva deda pastangas neatsilikti inovacijų diegimo srityje. Per pastaruosius trejus metus šalyje atnaujinta spindulinės terapijos įranga, o krūties vėžio prevencinių programų vykdymui įsigyti skaitmeniniai mamografai. Šalyje vėžio gydymui kompensuojama vis daugiau personalizuotos medicinos vaistų, tačiau naujausių medikamentų lietuviams vis dar tenka laukti kur kas ilgiau nei kitų Europos šalių gyventojams.

2020 metais Europos farmacijos pramonės ir asociacijų federacijos (EFPIA) atlikta inovatyvių vaistų prieinamumo analizė rodo, kad 2016–2019 m. laikotarpiu Lietuvoje buvo prieinamas ketvirtadalis Europoje registruotų inovatyvių priešvėžinių vaistų. Vidutinis laukimo laikas iki inovatyvaus priešvėžinio vaisto prieinamumo Lietuvoje buvo 907 dienos, arba dveji su puse metų, kai Europos šalyse vidurkis – 561 diena.

Kiekviena papildoma diena, laukiant inovacijų prieinamumo, reiškia prarastas gyvybes. Pagal agreguotus inovatyvios medicinos rodiklius, anot S.Jarmalaitės, Lietuva kartu su Latvija, Malta ir Kipru atsiduria prasčiausioje pozicijoje Europoje.

Vidutinis laukimo laikas iki inovatyvaus priešvėžinio vaisto prieinamumo Lietuvoje buvo 907 dienos, arba dveji su puse metų.

50 metų iki Vakarų šalių

Europoje Lietuva vis dar pirmauja pagal mirštamumą nuo širdies kraujagyslių ligų, krūties ir plaučių vėžio. Paskaičiuota, kad išliekant dabartiniams finansavimo ir inovacijų diegimo sveikatos sistemoje tempams, Lietuvai prireiks apie 50 metų, kad pasiektume dabartinius geriausius Vakarų Europos sveikatos rodiklius.

Nacionalinio vėžio instituto Chemoterapijos su dienos stacionaru skyriaus vedėja, gydytoja onkologė chemoterapeutė dr. Birutė Brasiūnienė tikina, kad jei kalbėtume apie inovatyvių priešvėžinių vaistų situaciją šiuo metu, esame panašioje situacijoje kaip ir anksčiau. „Šių vaistų prieinamumas mūsų ligoniams vėluoja ir tikrai netenkina nei paciento, nei vaistus skiriančio specialisto, nežiūrint kasmet atnaujinamo Lietuvoje kompensuojamų naujų priešvėžinių vaistų sąrašo. Didieji Europos ir pasaulio vėžio centrai, patvirtinus naują priešvėžinį vaistą, skiria jį ligoniams dar tais pačiais metais, o mūsų patirtys rodo, kad tuos pačius vaistus mūsų ligoniai gali gauti tik po kelerių metų, ir, deja, ne visada visomis indikacijomis, kurioms jie yra registruoti“, – kalbėjo pašnekovė.

Anot prof. S.Jarmalaitės, akivaizdu, kad valstybės lėšų paskirstymo prioritetai turėtų keistis, nes investicijos į visuomenės sveikatą akivaizdžiai atsiperka. Gerėjantys visuomenės sveikatos rodikliai ne tik tausoja valstybės pinigus sveikatos sektoriuje, ilgėjant sveiko gyvenimo metams, daugėja darbingų, įmokas mokančių žmonių. Investicijos į inovacijas medicinoje atsiperka daugelį kartų.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką