Oro uoste geriau nei poliklinikoje
Dešimt metų tamsoje gyvenantis Karolis džiaugiasi, kad bent jau Kaune aplinka žmonėms su negalia tampa vis draugiškesnė, vis tik net ir svarbiausios paslaugos bei prekės lieka neprieinamos arba prieinamos tik iš dalies.
„Nesu buvęs visose šalies poliklinikose, bet kiek tenka kalbėti su likimo broliais ir seserimis, galiu atkreipti dėmesį į kelis dalykus. Pavyzdžiui, Dainavos poliklinikoje aptarnavimo salėje šviečia didžiuliai skaičiai, nežinau, gal kokių 20 cm dydžio, kontrastiniai, kas silpnaregiams yra labai didelė pagalba.
Ironiška, bet akių klinika yra puikus pavyzdys, kai aplinka yra visai nepritaikyta. Tokioje vietoje turėtų būti bent kontrastinės linijos, kad žmogus lengviau rastų, kur nusiprausti, nueiti į tualetą. Juk ten kreipiasi daug ir regėjimo negalias turinčių žmonių, ir senjorų “, – stebėjosi Karolis.
Tokioje vietoje turėtų būti bent kontrastinės linijos, kad žmogus lengviau rastų, kur nusiprausti, nueiti į tualetą.
Vyras sako, jog kartais stebina, kad neprieinamos yra būtiniausios paslaugos ir kaip puikiai sutvarkytos svarbios, bet nebūtinos paslaugos – pavyzdžiui, oro uostas. „Aš pats skraidau retai, bet draugai ne kartą pasakojo, kaip viskas vyksta. Pavyzdžiui, norėdamas išskristi į kelionę, tiesiog užsisakai asmeninio asistento paslaugą. Jei esi neregys, niekada nesi ten buvęs, tave palydės iki pat lėktuvo, o nusileidus – bus tave pasitiks.“
Karolis atkreipė dėmesį, kad labai keista, jog tokios paslaugos negali užsisakyti, pavyzdžiui, poliklinikose, juk ji būtų aktuali ir žmonėms su įvairiomis negaliomis, ir senjorams, kuriems ne visada lengva susiorientuoti, kur eiti, kaip ką užpildyti ir panašiai.
12 metų neįgaliojo vežimėlyje judanti Renata juokaudama pritarė: „Iš tiesų, nors labai paradoksalu, bet toks žmogus kaip aš, jei turėtų pinigų, galėtų skraidyti ir skraidyti, bet gauti švietimo ar gydymo paslaugas, nebūtinai. Pavyzdžiui, poliklinikose jau nekalbu apie higienos kambarius ar nepritaikytas lovas, apžiūros vietas. Yra buvę atvejų, kai aš negalėjau pravažiuoti pro duris, todėl man mėginį iš nosies ėmė tiesiog koridoriuje. Patys pagalvokite, kaip žmogus gali jaustis?“
Paslaugų, kurios būtų prieinamos tik iš dalies, anot Renatos, dar daugiau. Ne kartą esu pastebėjusi, kai prie įvairių įstaigų neįgaliųjų parkavimo vietos tiesiog užstatytos vagonėliais, vežimėliais ar dviračių stovais: „Žmonės su judėjimo negalia pasinaudoti vienomis ar kitomis paslaugomis tiesiog negali, nes nepasiekia – ar rankenų, ar mygtukų, ar ekrano. Tai dalykai, kuriems net nereikia specialių investicijų, tiesiog reikėjo pagalvoti, įvertinti prieš darant.“
Oro uoste – pagalbos paslauga
Lietuvos oro uostų Keleivių patirties valdymo skyriaus vadovė Rasa Petraitienė komentavo, kad visi trys Lietuvos oro uostai pritaikyti keliautojams, turintiems individualiųjų poreikių, mat nuolat bendradarbiaujama su įvairioms negalioms atstovaujančiomis organizacijomis, siekiant kuo geriau pritaikyti oro uostus ir procesus keliautojams.
„Pagalbos ir palydos paslauga keliaujant oro transportu, suteikiama nemokamai, ją teikia apmokyti ir tam pasiruošę darbuotojai. Pagalba gali būti užsakoma iškart, perkant bilietą ir pažymint, kad reikės pagalbos arba vėliau, 48 val. iki skrydžio, pranešant aviakompanijai ar bilietų pardavėjams. Priklausomai nuo negalios ir poreikių tipo, skiriami darbuotojai ir įranga, reikalinga teikti pagalbą ir palydėti iš ar į lėktuvą“, – apie žmonėms su negalia teikiamą reikšmingą paslaugą kalbėjo pašnekovė.
Pagalbos ir palydos paslauga keliaujant oro transportu, suteikiama nemokamai, ją teikia apmokyti ir tam pasiruošę darbuotojai.
Pasak, R. Petraitienės Lietuvos oro uostai nuolat siekia ir didinti žinomumą apie minėtas teikiamas paslaugas bei galimybes, nes vis dar pastebima, kad dalis žmonių apie jas nežino ir nedrįsta keliauti, bijo dėl kelionėje galinčių kilti nepatogumų.
„Siekiant šio tikslo šių metų spalį. pakvietėme visų negalioms atstovaujančių organizacijų atstovus ir pasidalinome informacija apie tai, kaip veikia oro uostai, kokias paslaugas ir įrangą turime. Kita tobulintina sritis – darbuotojų ir keleivių edukacija apie negalias ir keleivių poreikius.
Nuolat vykdome mokymus darbuotojams ir partneriams, siekiant didinti toleranciją, supratimą nei empatiją. Tačiau matome, kad patys keleiviai kartais būna nepakankamai supratingi ir netolerantiški, ypač susidūrus su nematoma negalia“, – atkreipė dėmesį pašnekovė.
R. Petraitienė tikino, kad jau daug metų investuojama į visų trijų Lietuvos oro uostų infrastruktūrą ir paslaugas, siekiant, kad keleiviai su individualiais poreikiais galėtų keliauti be iššūkių. Pasak pašnekovės, Lietuvos oro uostų darnumo strategijoje itin daug dėmesio skiriama keleivių patirčiai, įvairovei, lygybei ir įtraukčiai.
Neįgaliųjų reikalų departamentas prie SADM primena, kad daugiau informacijos apie prekių ir paslaugų prieinamumą galima rasti interneto svetainėje www.ndt.lt bei įstaigos Facebook profilyje.
