Žmonės, kurie linkę save riboti, persivalgo per šventes

Kūčios – dvylika patiekalų. Kalėdos – saldumynai ir Kūčių stalo likučiai. Užuot dvasiškai pasisotinus, po šių švenčių, virtusių maisto, o kartais ir alkoholio fiesta, sunegaluoja ne vienas: kam pilvą pučia, kam skauda galvą ar skrandį, ką pykina, o ką kaltė graužia. Ar turi įtakos psichinei sveikatai šventinis persivalgymas?

Patiekalai / Fotolia nuotr.

Sveikatos psichologė, visuomenės sveikatos specialistė Aistė Garškaitė teigia, kad tiesioginių sąsajų su valgymo sutrikimais – anoreksija, bulimija ar persivalgymo sindromu, toks šventinis persivalgymas neturi, tad ir psichine sveikatos problema to nepavadinsi.

„Jeigu nekalbame apie persivalgymą kaip apie medicininį dalyką, tiesiogiai veikiantį sveikatą, tai didesnis persivalgymo pavojus yra tiems žmonėms, kurie linkę save labai kontroliuoti, riboti. Jų atveju persivalgymas gali būti tiesiogiai susijęs su saviverte. Žmonės, kurie linkę save riboti, persivalgo per šventes ir tuo metu jų savęs vertinimas sumažėja: aš nutrūkau [nuo grandinės], kažko nepadariau.“

Psichologė teigia, kad į ją besikreipiančių dėl epizodinio – šventinio – persivalgymo nebūna. „Manau, kad problema paprastai yra ta, kad žmogus tai laiko problema“, – apibendrina A. Garškaitė.

Kitaip tariant, pats žmogus iš šventinio persivalgymo gali sukurti problemą arba į tai numoti ranka.