Sekite 15min Google
Amerikiečių kariai taip pat turėjo masiškai veržtis per JAV-Kanados sieną ir kitose vietose. Jie turėjo užimti Monrealį, Kvebeką ir kitus svarbius Kanados miestus.
Tarp ginklų, kuriuos planuota naudoti atakos metu, buvo netgi nuodingos dujos.
Taip pat buvo numatyta naikinti požeminius kabelius, sprogdinti tiltus ir geležinkelio linijas, kad Kanados infastruktūra būtų paralyžiuota.
Planuotas ir masinis stovyklų, kuriose būtų internuojami Kanados gyventojai, kūrimas. Tikėtasi, kad Kanada žlugs per kelias dienas.
Visi aukščiau minėti dalykai buvo dalis 1930 m. JAV vyriausybės narių patvirtinto „Raudonojo karo plano“ (angl. War Plan Red).
Tokį pavadinimą JAV kariuomenės strategai sugalvojo slaptam karo prieš Jungtinę Karalystę planui. Raudona spalva čia reiškė raudoną uniformą, kurią istoriškai dėvėjo britų kareiviai. Kanados puolimas turėjo būti svarbi šio plano dalis.
Vis dėlto „Raudonasis karo planas“ (pilnas oficialus pavadinimas – „Jungtinis Armijos ir Laivyno pagrindinis karo planas – Raudona“) niekada nebuvo aktyvuotas, ir net arti to prieita nebuvo.
Didžiąją pastarojo šimtmečio dalį Kanados ir JAV santykiai buvo labai geri, ir „Raudonasis karo planas“ atrodė tik kaip keista istorinė smulkmena.
Tačiau pastaruoju metu JAV-Kanados santykiai pasiekė žemiausią tašką nuo 1867 m., kai Kanada gavo savivaldą.
JAV prezidentu išrinktas Donaldas Trumpas nevengia Kanados vadinti 51-ąja JAV valstija, kaltina ją nesąžiningomis prekybos praktikomis ir pradėjo prekybos karą prieš šią šalį. Į D.Trumpo paskelbtus tarifus Kanada atsakė savo tarifais.
Nors karas tik prekybinis, šiame kontekste daugelio kanadiečių požiūris į JAV reikšmingai pablogėjo. Šiame kontekste dalis jų prisiminė ir „Raudonąjį karo planą“.
Kodėl tokio plano, tegu ir neįgyvendinto, kadaise apskritai reikėjo?
Pulkime, kol neužpuolė mūsų
Jungtinės Valstijos tarpukariu Kanados invaziją svarstė kaip platesnio karo su Jungtine Karalyste dalį.
