Jos gyvenimas yra tarsi įrodymas, kad visuomenė tave vieną dieną gali dievinti ir nešioti ant rankų, o kitą – be jokios tavo kaltės nustumti už nubrėžtos linijos ir niekada nebeleisti sugrįžti.
Gimė Audrey Ročesteryje, Niujorko valstijoje, 1891-aisiais tramvajaus konduktoriaus šeimoje. Kai Audrey buvo aštuoneri, tėvas paliko šeimą dėl kitos moters ir motina mergaitę augino viena, sunkiai sudurdama galą su galu.
Viskas pasikeitė 1906-aisiais, kai Audrey su motina vaikštinėjo Niujorko Penktąja aveniu ir smalsiai dairėsi į vitrinas. Čia jas sustabdė fotografas Felixas Benedictas Herzogas, kurį pakerėjo penkiolikmetės mergaitės veido bruožai ir neįtikėtina laikysena. Jis iš karto pakvietė Audrey pozuoti savo studijoje Brodvėjuje.
Ši fotosesija tapo jos bilietu į uždarą Niujorko bohemos ratą. Herzogas pristatė ją savo draugams menininkams, o netrukus į garsaus tuomečio Niujorko skulptoriaus Isidore'o Konti studijos duris pasibeldė mergina su rekomendaciniu laišku. Būtent čia, būdama vos šešiolikos, Audrey pirmą kartą išdrįso pozuoti nuoga.
Pirmasis žymesnis Konti darbas, kuriam pozavo Audrey, buvo marmuro statulų grupė „Trys gracijos“, 1909 metų rugsėjį atidengta Taimso aikštėje stovėjusiame prabangiame „Astor“ viešbutyje. Ji pozavo visoms trims gracijoms.
Tuo pat metu Audrey Munson nusprendė save išmėginti ir teatre. Pirmasis jos vaidmuo Brodvėjaus scenoje buvo iš masuotės. Vėliau keliuose spektaliuose ji gavo ne pirmaplanius, bet jau vardus turinčių veikėjų vaidmenis.
Kelerius metus Audrey sukosi tarp darbo teatre ir daugybės Niujorko skulptorių studijų. Netrukus jos veidas ir kūnas tapo neatsiejama Niujorko architektūros dalimi. Ji pozavo didingajai „Miesto šlovei“, kuri iki šiol stovi ant Manhatano savivaldybės pastato viršūnės ir dydžiu nusileidžia tik Laisvės statulai, „Grožio“ skulptūrai virš Viešosios bibliotekos įėjimo ir „Triumfuojančiai Kolumbijai“ prie įėjimo į Centrinį parką, Manhatano tilto skulptūroms.
Audrey tapo geidžiamiausiu ir garsiausiu to metu modeliu, kurio nepasidalijo skulptoriai. Kaip 1913 metais rašė „The Sun“, „daugiau nei šimtas menininkų sutinka, kad jei kam nors turėtų priklausyti Mis Manhatanas vardas, tai tik šiai jaunai moteriai“.
1915 metais San Fransiske buvo surengta Panamos kanalo užbaigimui skirta grandiozinė paroda „Panama–Pacific International Exposition“. Specialiai parodai buvo pastatyta daugybė milžiniškų paviljonų, išpuoštų šimtais statulų. Net trims penktadaliams šių statulų pozavo Audrey. Po to jai prilipo dar vienas vardas – „Panama–Pacific mergina“.
Tais pačiais metais Audrey atsisveikino su teatru ir nėrė į kiną. Pirmasis filmas „Įkvėpimas“ (Inspiration), kuriame ji nusifilmavo, sukėlė didžiulį ažiotažą, nes Audrey jame vaidino save – nuogą menininko pozuotoją.
Tai buvo vienas pirmųjų filmų Holivude, kuriame vaizduotas nuogas kūnas. Ir tada moralės sergėtojams kilo klausimas, ar uždrausti tokio filmo demonstravimą. Padaryta išvada, kad drausti negalima, nes tada reikėtų uždrausti beveik visą klasikinį meną.
Po to Audrey filmavosi dar trijose kino juostose ir toliau pozavo. Jos atvaizdas atsirado net ant naujos pusės dolerio monetos. Seniai praėjo tie laikai, kai jai ir motinai trūko pinigų būtiniausiems daiktams: šlovė ir pinigai, atrodė, niekada nebepaliks Audrey. Tačiau viskas yra laikina ir bet kas gali tapti nelemtų aplinkybių auka.
1919 metai buto, kurį Audrey nuomojosi su motina, savininkas daktaras Walteris Wilkinsas beprotiškai įsimylėjo Audrey. Jis nužudė savo žmoną Juliją, tikėdamasis, kad dabar galės vesti Audrey. Nors pati Audrey su nusikaltimu neturėjo nieko bendro ir net nebuvo Niujorke, spauda ją suėdė – jos vardas akimirksniu tapo siejamas su žmogžudyste ir skandalu.
Mėginimai reabilituotis ir sugrįžti į didįjį ekraną ar skulptorių studijas atsimušė į sieną. Holivudas ir meno pasaulis, dar vakar klūpėję jai po kojomis, dabar jos bijojo. Audrey bandė rašyti straipsnius, prodiusuoti savo filmus, bet durys buvo užtrenktos visam laikui. Neviltis ir paranoja pamažu ėmė temdyti jos protą – jai atrodė, kad visas pasaulis susimokė prieš ją.
1922-ųjų gegužės 27-ąją, būdama vos 31-erių, Audrey nusprendė, kad šis košmaras turi baigtis ir pamėgino nusižudyti išgerdama nuodų. Nors ji išgyveno, bet šis bandymas nusižudyti galutinai palaužė jos psichinę sveikatą. Kitus devynerius metus ji praleido mažame miestelyje su motina, vaikščiodama nuo durų prie durų ir pardavinėdama sidabrinius indus bei visokius niekučius – moteris, kurios veidas puošė Manhatano pilonus, dabar maldavo kaimynų nusipirkti šaukštą.
Galiausiai, per savo 40-ąjį gimtadienį 1931-aisiais, motinos prašymu Audrey buvo oficialiai pripažinta neveiksnia. Ji buvo išvežta į Sent Lorenco valstybinę psichiatrijos ligoninę, kur ją lankė tik motina. Šiai 1958-aisiais mirus, ketvirtį amžiaus niekas Audrey nebeprisiminė. Ir tik 1984 metais ją surado tolima giminaitė. Tuo metu Audrey jau buvo sulaukusi 93-ejų.
Giminaitė pasirūpino, kad Audrey būtų pergabenta iš psichiatrijos ligoninės į slaugos namus, tačiau iš jų Audrey nuolat pabėgdavo į vietinį barą. Dėl to ji buvo sugrąžinta į psichiatrijos ligoninę.
Mirė Audrey Munson 1996 metais, eidama 105 metus. Paniekinta, nustumta į šalikelę, užmiršta. Net palaidota ji buvo bevardžiame kape. Ir tik po dviejų dešimtmečių, 2016-aisiais, per 125-ąjį jos gimtadienį giminaičiai ant jos kapo pastatė kuklų akmenį su vardu.
Šiandien Niujorke vis dar galima suskaičiuoti mažiausiai penkiolika didingų skulptūrų, žvelgiančių į niujorkiečius, ir daugybę bareljefų ant pastatų, kurių įkvėpimu jų autoriams buvo Amerikos Venera Audrey Munson.
1921 metais, mėgindama sugrįžti į visuomenę, Audrey žurnale „Sunday Magazine“ paskelbė dvidešimties straipsnių ciklą, kuriuose pasakojo apie save ir modelio darbą. Viename jų nuskambėjo pranašiški žodžiai: „Kas nutinka menininkų modeliams? Man įdomu, ar daugelis mano skaitytojų, stovėdami priešais nuostabų skulptūros šedevrą ar žvelgdami į nuostabų jaunos merginos paveikslą, kuriame numesti drabužiai tik dar labiau pabrėžia, o ne sumenkina jos kuklumą ir tyrumą, neuždavė sau klausimo: „Kur ji dabar, šis modelis, kuri buvo tokia graži?“
Daugiau šio autoriaus istorijų galite rasti čia.
