XX a. pradžioje vienintelės Lietuvos egiptologės Marijos Rudzinskaitės-Arcimavičienės aistra „Aigiptui“ aplinkiniams atrodė nesuprantama. Kaip visą gyvenimą skurdusių dailininkų paveikslai staiga pasakiškai išbrangsta tik po jų mirties, taip ir M.Rudzinskaitės-Arcimavičienės Egipto vertybių kolekcija pagaliau rado vietą, yra eksponuojama ir gausiai lankoma – tačiau pačiai mokslininkei savo akimis to pamatyti neteko. Ji turėjo su skaudančia širdimi stebėti, kaip vienos seniausių žmonijos civilizacijų palikimas muziejuose tai pametamas vestibiulyje, tai eksponuojamas kartu su vaikų piešiniais.
