Nedidelė grupelė astronomų, vedama savo svajonių ir ambicijų, o taip pat privačių visuomenės dotacijų, neseniai atnaujino legendinę nežemiškų gyvybės formų paiešką Hat Creeke, Kalifornijoje, kuri, pritrūkus finansinių išteklių, buvo sustabdyta beveik šešiems 2011-tųjų mėnesiams. Deja, tvyranti finansinė nežinomybė gali nutraukti organizacijos SETI vykdomą žvalgybą dar kartą.
Nepalankūs politiniai sprendimai bei visuotinė recesija stipriai trikdo astronomų darbą — Jungtinių Valstijų vyriausybė nebeteikia finansavimo nežemiškos gyvybės paieškoms jau nuo 1993-iųjų, o Kalifornijos universitetas 2011-tųjų pavasarį nutraukė paramą Hat Creeko observatorijai, priversdamas sustabdyti čia įsikūrusio Alleno radijo teleskopų masyvo veiklą. Saulėtosios pakrantės astrofizikai buvo priversti išsiskirstyti, SETI programos biurai ištuštėjo, teleskopai buvo apleisti, o apie juos įžūliai ėmė dygti piktžolės.
Šiomis dienomis ateivių paieškos turėtų būti ypač aktyvios. Astronomai yra tikri, kad mūsų galaktikoje yra daugybė gyvybei tinkamų planetų. Pažangių civilizacijų, įvaldžiusių modernias technologijas Visatoje gal būt reta, bet, pasak Geoffrey W. Marcy, Berklio Universiteto Kalifornijoje profesoriaus, „galime būti tikri, kad tokie dangaus kūnai egzistuoja, nes į Žemę panašių planetų Paukščių Take yra tiesiog per daug.“
Trumpo pasisveikinimo, šaukinio ar nesuprantamos skaičių sekos, užfiksuotos čia, Hat Creeko observatorijoje, pakaktų nutraukti visą žmonijos egzistavimo istoriją besitęsiančios kosminės vienatvės jausmui bei sukelti tikrą perversmą šių dienų moksle. Deja, nepaisant dešimtmečius trunkančių kosmoso tyrimų bei NASA projektams skiriamų milijardinių dotacijų, kol kas žinome tik vieną gyvybės Visatoje pavyzdį — žemišką nukleorūgščių palaikomą biologinį tinklą mūsų planetoje.
SETI istorija — tai pasakojimas apie svajones, kurioms visą laiką trukdė politiniai sprendimai, finansinės problemos bei technologiniai paieškos kosminėje šieno kupetoje iššūkiai — šimtai milijardų mūsų galaktikos žvaigždžių bei platus radijo dažnių intervalas, kuriuo ateiviai, jei jie egzistuoja, gali bandyti mus pasiekti.
Nežemiškų civilizacijų paieškos programos istoriją pradėjo jaunas radiofizikas Frankas Dreikas, 1960-aisiais nukreipęs į dangų pirmąją anteną Vakarų Virdžinijoje. Dreikas tikėjosi kontakto, tačiau jo imtuvas išgirdo tik monotonišką kosminį triukšmą. Nepaisant mokslinės nesėkmės, jam vis dėl to pavyko sukelti visuotinį susidomėjimą radioastronomijos taikymu gyvybės Visatoje paieškoje.
1971-aisiais NASA paskelbė savo garsųjį projektą, teigiantį, kad geriausias nežemiško intelekto paieškos būdas — dešimties milijardų dolerių vertės gigantiškų teleskopų — Kiklopų — masyvas. Siūlomo projekto kaina, o taip pat ir paskirtis, tuomet visuomenėje sukėlė prieštaringų reakcijų bangą, o projektas buvo visiems laikams uždarytas stalčiuje. Nepaisant to, Kiklopų projektas tapo visų kuklesnių SETI — nežemiškų protingų civilizacijų paieškos programos — ateities darbų pagrindu.
Nuo Kiklopų plano paskelbimo praėjus beveik dešimtmečiui, Viskonsino senatorius ir vyriausybės veiklos kritikas, SETI ateivių medžioklės programą apdovanojo savo garsiuoju „Aukso vilnos“ titulu, vardu, skirtu labiausiai vyriausybės finansinius išteklius švaistančioms programoms. 1993-iaisiais Kongresas visai nutraukė NASA remiamos ateivių paieškos programos finansavimą. Draugų Silicio Slėnyje dėka, SETI programai šiaip taip pavyko pritraukti taip reikalingų dotacijų iš kelių privačių šaltinių.
SETI direktorė daktarė Jill Tarter kaip tik tuomet tapo gerai žinoma aktyviste ir projekto lydere. Būtent ji įkvėpė Jodie Foster personažą R. Zemeckio režisuotoje juostoje „Kontaktas“, 1998-aisiais nominuotoje Oskarui. Radioastronomė Ellie Arroway, nepaisydama iššūkių bei oficialaus nepripažinimo, filme pirmoji aptinka nežemiškų civilizacijų tolimojoje Vegoje siunčiamus signalus.
Dr. Tarter savo darbą pradėjo 1976-aisiais, kai podoktorantūros studijų Berklyje metu, susipažino su garsiuoju Kiklopų planu — tekstu, kurį gerai žinojo visi ateivių paieškomis besidomintys astronomai. Mokslininkė suprato, kad tikriausiai priklauso pirmajai astronomų, galėsiančių atlikti eksperimentus tokioje egzotiškoje srityje, kartai. Po trijų dešimtmečių bei 2000-ių ištirtų žvaigždžių, žmonija Visatoje oficialiai vis dar viena.
Daktaras Dreikas pastebėjo, kad mūsų galaktikoje yra apie 100 milijardų tyrimams tinkamų žvaigždžių, o jo paties išvesta lygtis numato, kad Paukščių Take turėtų būti apie 10000 technologiškai pakankamai pažengusių civilizacijų. Po vieną kiekvienam milijonui žvaigždžių.
Alleno teleskopų masyvas, sukurtas ištirti milijoną Dreiko žvaigždžių, buvo pavadintas filantropo Paulo G. Alleno, vieno iš Microsoft steigėjų, vardu. Būtent Allenas projektui skyrė 25-ių milijonų JAV dolerių dotaciją. Kalifornijos universitetui Berklyje bei SETI priklausantis stebėjimų masyvas turėjo būti sudarytas iš 350-ies antenų ir būtų gebėjęs kruopščiai ištirti kelių mėnulių dydžio dangaus plotelį per dešimtį minučių, o visą dangų — per naktį. Deja, Alleno indėlio pakako vos 42-iems teleskopams, pradėjusiems veikti 2007-aisiais. Astronomų teigimu, papildomų 55-ių milijonų užtektų masyvui baigti, tačiau potencialių investuotojų nebeatsirado.
Projektas gavo nendidelį psichologinį postūmį po to kai visai neseniai NASA publikavo duomenis apie jų zondo „Kepler“ aptiktas tūkstantį pirmųjų potencialių egzoplanetų Gulbės žvaigdyne. Daugelis jų patenka į gyvybei tinkamą atstumo nuo žvaigždės intervalą, užtikrinantį skysto vandens egzistavimą planetos paviršiuje. „Dabar mes ne šiaip renkamės atsitiktines žvaigždes. Mes nukreipiame savo teleskopus ten, kur tikrai yra planetų, o galbūt ir išsivysčiusių technologų,“ — sakė daktarė Tarter.
Deja, bet įsigalėjusi recesija 2011-tųjų pavasarį privertė Hat Creek observatoriją nutraukti vos pradėtus Keplerio egzoplanetų tyrimus. Teleskopai buvo išjungti, o tyrėjams teko palikti Alleno masyvą.
Visai neseniai situaciją gelbėti padėjo JAV Karinės Oro Pajėgos, ketinančios pasitelkti masyvo teleskopus dirbtinių palydovų ir kosminių šiukšlių sekimui, taip vengiant galimų kosminių susidūrimų. SETI tyrimams Hat Creeke nepaprastai svarbų postūmį suteikė ir daugiau nei penktadalio milijono dolerių vertės visuomenės parama SETIstars projekte.
Astronomai atgal į apleistą Hat Creeką ėmė traukti rudenį, o visoms piktžolėms išravėti bei masyvo veiklai atnaujinti prireikė dar kelių mėnesių. Ankstyvą gruodį, antenos jau buvo parengtos kosminės muzikos iš Keplerio planetų įrašymui. Plataus Gulbės žvaigždyno signalų dažnių intervalo kruopščiam tyrimui ko gero prireiks dar kelių metų.
Kontakto užmezgimas sukeltų didelę sumaištį mokslininkų bendruomenėje bei būtų laikomas vienu svarbiausių žmonijos visų laikų atradimu, tačiau panašu, kad jokios ilgalaikės valstybės paramos SETI institutas nesulauks dar ilgai. „Viskas arba nieko“ tipo projektai visada sukelia daug prieštaros, o ypač, kai nesėkmės tikimybė nepaprastai didelė. Vis dėl to, žmonijos siekis pažinti, įsikūnijantis kelių entuziastingų mokslininkų darbuose bei pavienių asmenų paramoje, priverčia patikėti galima tokių projektų sėkme.
Elly Arroway ambicingų svajonių įgyvendinimui „Kontakte“ padėjo nepaprastas užsispyrimas, pasišventimas bei nedidelė privačių asmenų parama, bet tikrai ne oficiali universitetų ar Kongreso pagalba. Šių dienų ateivius medžiojančių radioastronomų bendruomenei tikriausiai labai pasisekė, kad SETI vadovės, daktarės Jill Tarter, asmenybė bei siekiai tiek nedaug skiriasi nuo simboliu jau spėjusios tapti „Kontakto“ herojės.
