Internetas nuo savo pirmosios atsiradimo dienos išsiplėtojo ir išsikerojo kaip geras vaiskrūmis, kurį galiausiai patikėjus sodininkams atėjo metas retinti, jog geriau augtų ir duotų daugiau vaisių. Čia iškyla klausimas, ar tie sodininkai pagal išmoktą amatą išties yra sodininkai? Ar jie, norėdami padaryti kuo geriau, nepadarė tik dar daugiau žalos?..
Jei pasaulis anksčiau užsiėmė raganų ir velnių apsėstų žmonių gaudymais, o vėliau įvairiausių piratų galabijimu, tai šiandien jie užsiima panašiais dalykais virtualiame pasaulyje. Vykstant didžiulei konfrontacijai tarp valdžios ir laisvųjų internautų, imamasi radikaliausių priemonių siekant numalšinti įžūliuosius virtualius priešus, besislepiančius po įvairiausiais slapyvardžais. Tai jau darosi panašu į riaušių malšinimą Rusijoje ar Baltarusijoje, nors menkiausias išsišokimas ir pirstelėjimas laikomas nepaklusnumu ir galiausiai atsiduri su kitais draugais, visas sočiai prisivalgęs bananų, skyriuje, kur galiausiai išsiaiškina, kad tu niekuo dėtas ir tave paleidžia. Užtenka tau pasirodyti įtariam, bet per kurį galą, tai tikrai nežinia, nes patys kompetentingi medžiotojai dar nepsisprendė, bet jie užtat mato milžinišką grėsmę.
Jei patys kompetetingiausi sodininkai (medžiotojai) net nenumano, kas, kaip, kur ir kame, tai kokį galą jie aklą vištą žaidžia?.. ACTOS, visokie paktai ir, galiausiai, nutartys ir susitarimai yra beverčiai, nes virtualūs priešai mato juose jų pačių žmogiško prado suvaržymus. Galiausiai išlenda iš virtualaus priešo žmogiškasis pradas, kuriuo bandoma galiausiai išspręsti problemą..Čia kaip koks mitinguotojas toje pačioje Rusijoje ar Baltarusijoje pirmiausia yra vienos barikados kaip ir detalė, tačiau po dujų ir galybės sočiųjų bananų jis tampa tik žmogus, niekuo dėtas ir tai tampa nusikaltimu prieš žmoniją, nors jie bandė išardyti jiems nepatikusią tvorą.
Taigi jei kalbėsime apie pačią žalą, tai toks aklos vištos žaidimas čia sunkiai pagelbės, nes šiandien reikia galvoti ir apie žmogiškąjį pradą, kuris yra prieš kiekvieną virtualų langą. Ar iškirsdami kelis mums, rodos, nenaudingus vaiskrūmius, mes nepadarysime žalos ekosistemai, nesutrukdysime biosferos ir t.t.? Šiandien atrodo, jog pasiklydusias sielas tarp laisvių ir pareigų, geriausia valdyti N. Makiavelio knygoje Valdovas išsakytu principu: tikslas pateisina priemones.
