Automobilis tapo komforto ir progreso simboliu. Tai susisiekimo priemonė, palengvinusi mūsų kasdieninį gyvenimą. Tačiau, kuo greičiau bei sparčiau vystosi pasaulis, tuo daugiau jam reikia energijos. Tad pradėkime iš pradžių. Kaip atsirado sąvoka automobilis? Kas sukonstravo šį aparatą?
Automobilio sąvoka kilo iš graikų žodžio „autos“ (liet. „pats“) ir lotyniško žodžio „mobilis“ (liet. „judamas“). Automobilis apibūdinamas kaip varikliu varoma keturratė mašina, skirta keleiviams ar kroviniams vežti. O dabar šiek tiek istorijos…
Automobilius pradėta gaminti XVIII amžiuje. 1769 metais prancūzų karininkas Nikola Kiunjo sukonstravo pirmąją savaeigę garinę transporto priemonę – vilkiką patrankoms traukti.
Maždau po šimtų metų Karlas Bencas ir Gotlybas Daimleris sukūrė pirmąsias paprastas bendrinio variklio varomas brikeles. Šie automobiliai buvo nepatikimi ir pasiekdavo vos 15 km/h greitį. Žmonės juokdavosi iš pirmųjų „nerangių“ automobilių, pasirodžiusių po 1880 metų. Sparti technikos pažanga netrukus visiems įrodė, kad automobiliai jau galėjo išvystyti didesnį nei 110 km/h greitį, tačiau jie buvo labai brangūs ir dažnai gesdavo. Nuo tų laikų jie pamažu pigo ir darėsi vis patikimesni. Dabar automobiliai – kasdieninė transporto priemonė milijonams žmonių pasaulyje.
Pirmaisiais automobilių išradėjais laikomi vokiečių inžinieriai Karlas Bencas ir Gotlybas Daimleris, kurie niekada nebuvo susitikę ir net nebuvo pažįstami, sukonstravo pirmuosiuos savaieigius ekipažus su vidaus degimo varikliais.
Karlo Benco automobilis buvo triratis, o Gotlybo Daimlerio – dviem ratais (šiuolaikinio motociklo prototipas). 1886 metais Gotlybas Daimleris paties sukonstruotą vidaus degimo variklį pritaikė keturatei karietai. Jie abu laikomi automobilio išradėjais.
Automobilio tėvynė – Vokietija, tačiau vokiečiai nepripažino šio naujojo išradimo ir nė nemanė naujojo „technikos stebuklo“ pirkti, tačiau Prancūzijoje automobiliai plito, ir prancūzai pirmieji suorganizavo pirmąsias automobilių lenktynes (Paryžius – Ruanas). Taip pat 1898 metais įvyko pirmoji automobilių paroda Paryžiuje.
Nuo mažens Karlas Bencas labai domėjosi varikliais ir, galima sakyti, visą savo gyvenimą atidavė automobiliui. Dėl aistros automobiliams, Karlui Beincui ne kartą teko patirti finansinių sunkumų, rizikuoti visu savo turtu, kuris, kol jo automobiliai neturėjo paklausos, ir tai buvo nedidelis.
Inžinierius bei išradėjas Gotlybas Daimleris, sulaukęs keturiasdešimt aštuonerių metų, staiga nusprendė visiškai pakeisti savo gyvenimo būdą. Jis nusipirko namą su sodu, o sodo daržinę pavertė garažu. Nuo to laiko jis plušėjo savo dirbtuvėjse su savo geriausiu draugu, kurdamas variklius. Draugystė ir darbštumas nugalėjo: buvo sukonstruotas pirmasis variklis, kuris pritvirtintas prie karietos.
1926 metais Gotlybo Daimlerio automobilių firma susijungė su tokia pat garsia Karlo Benco firma ir iki šiol gyvuoja ir gamina „Mercedes“ markės automobilius.
Lietuvoje pirmasis automobilis užregistruotas 1896 metais. Daugiau automobilių imta importuoti nuo 1920-ųjų metų.
Dauguma šiandieninių automobilių yra varomi benziną ar dyzeliną naudojančiais vidaus degimo varikliais, tačiau tokie varikliai teršia aplinką bei yra kritikuojami dėl įtakos visuotiniam atšilimui. Augančios kuro kainos, nauji griežtesni taršos įstatymai bei išmetamųjų dujų taršos apribojimai verčia gaminti bei kurti automobilius, varomus alternatyviu kuru. Jau dabar yra gaminami hibridiniai, elektriniai ir vandeniliu varomi automobiliai.
Šiuolaikiniai automobiliai turi daug pliusų ir galybę minusų. Automobiliai išmeta nuodingas medžiagas, kurios kenkia gamtai bei žmonių sveikatai. Anglies dvideginis – CO2, kelia didžiausią grėsmę pasauliui. Šiltnamio efektas vyksta būtent dėl automobilio išmetamųjų dujų koncentracijos atmosferoje, taip pat dėl automobilių kaltės, vyksta reiškinys, vadinamas rūgščiausiais lietumis. Tai reiškiniai, kenkiantys mūsų planetai.
Šiltanamio efekto padariniai yra įvairūs. Dėl šiltnamio efekto tirpsta ledynai, aukščiausių kalnų viršukalnėse tirpsta sniegas, tad dėl ledynų tirpimo, kyla vandenyno bendras pasaulinis lygis. Kylant pasauliniam vandenyno lygiui, keičiasi ir vandenyno temperatūra. Mokslininkai yra susirūpinę dėl temperatūros svyravimų vandenyne, nes koraliniai rifai nepakelia visos temperatūros, tad, keičiantis temperatūrai, gali išnykti koraliniai rifai ir dauguma žuvų rūšių.
Rūgštieji lietūs be galo kenksmingi spygliuočiams miškams bei augalams. Rūgštieji lietūs susidaro prie gamyklų ir kitų įvairių vietų. Jie sunaikina miškus, žolę, augalus. Dauguma miško žvėrelių bei paukščių netenka pastogės.
Per šimtmetį automobiliai iš esmės pakeitė žmogaus gyvenimą ir jo aplinką. Susiformavo ištisos industrijos šakos, nes automobiliui reikia ne tik kuro, metalo, plastmasės ir kt. medžiagų.
Automobilizuotose šalyse automobilis tapo būtinu atributu, nes taip organizuota aplinka ir veikla. Gausėjant automobilių pramonei, vis dažniau grūmoja kitas lazdos galas. Keturios pagrindinės automobilio „nuodėmės“ yra aplinkos teršimas ir jo neigiamas poveikis sveikatai, gamtai, statiniams. Kraštovaizdžio nuskurdinimas, kultūros paveldo naikinimas, taip pat didelę grėsmę žmonių gyvybei kelia autoavarijų pasekmės ir nesveiko gyvenimo būdas.
Vienintelis būdas sustabdyti automobilių taršą – gaminti automobilius su saulės baterijomis. Tai automobiliai, nenaudojantys dyzelino ar degalų.
Automobilis – tai priemonė ir išradimas, kuris iš esmės pakeitė mūsų gyvenimą, bet negalima, kad jis „sunaikintų“ pasaulį. Tai, kas buvo daugybę metų puoselėjama, negali būti „sunaikinta“. Jei mokslininkai būtų anksčiau pagalvoję apie tai, kas galėtų įvykti dabartyje, gal nebūtų sukūrę tokios mašinos.
Šiomis dienomis galime tik didžiuotis Karlu Bencu ir Gotlybu Daimleriu, kad sukūrė nepaprastą dalyką, kurio dėka nereikia eiti didelių atstumų pirmyn ir atgal. Jei automobilis neskleitų pavojingų medžiagų ir būtų ekologiškas, manyčiau, kad tai geriausias išradimas, neskaitant autoavarijų, kurios įvyksta dėl per didelio greičio ar neblaivių vairuotojų. Automobilis – tai dalykas, be kurio, manau, neišsiverstų nė vienas žmogus...
Dajana Kavrigina
