Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Homo šiukšlensis: miškas skęsta šiukšlėse

Šiukšlės
Šiukšlės
Šaltinis: ikrauk.lt
0
A A

Mokslininkai priešistorinį žmogų apibūdina įvairiai: pvz., Homo erectus (vaikščiojantis tiesiai), Homo habilis (sugebantis) ir pan. Ateities antropologai tikriausiai mus charakterizuos kaip Homo šiukšlensis.

Mokslininkai priešistorinį žmogų apibūdina įvairiai: pvz., Homo erectus (vaikščiojantis tiesiai), Homo habilis (sugebantis) ir pan. Ateities antropologai tikriausiai mus charakterizuos kaip Homo šiukšlensis.

Ar galite įsivaizduoti miestą be šiukšliadėžių, valytojų?  Šiukšlės mėtomos kur papuola ir niekas jų nerenka. Toks „miestas“ šiandien yra miškas. Ir jeigu jis dar nepanašus į sąvartyną, tai tik todėl, kad organinė masė suvalgoma arba supūva. Stikliniai, plastmasiniai ir kiti santykinai amžini daiktai apauga samana, žole ar sumedėjusia augalija. Tačiau ši ekologinė bomba niekur nedingsta, ji lėtai „tiksi“. Gyvybei pavojingi junginiai apytakos rate vienu ar kitu pavidalu, vėliau ar anksčiau, pateks ir į žmogaus organizmą. Galbūt per orą ar vandenį,  galbūt per grybus, uogas, vaistažoles, galbūt per medžiojamų gyvūnų mėsą. Visi norime būti sveiki, gražūs, ilgai gyventi, bet teršdami gamtą kenkiame sau.

Jeigu miškas dar nepanašus į sąvartyną, tai tik todėl, kad organinė masė suvalgoma arba supūva.

Miškininkai saugo, kerta ir augina miškus. Galbūt dauguma įsivaizduoja, jog miškininkai atsakingi ir už šiukšles miškuose. Bet girininkijų pareigūnai tikrai neturi nei laiko, nei priemonių, nei lėšų atlikti valytojų darbo. Jiems nėra kada prižiūrėti grybautojų, uogautojų ar šiaip poilsiautojų, kurie sezono metu tūkstančiais užplūsta gražiausius ir turtingiausius Lietuvos miškus. Vidutiniškai 3–4 girininkijos specialistai prižiūri 3–5 tūkstančius hektarų valstybinių miškų. Jų pagrindinė veikla kaip ir žemdirbių: išauginti gerą derlių, organizuoti jo nuėmimą bei pardavimą. Tik sodina viena karta, o kerta kitos. Miškininkai tikrai neturi laiko stebėti, kas palieka šiukšles. Beje, to paprastai ir nepadarysi, nes visus blogus veiksmus žmonės daro paslapčia, tik gerai apsidairę ar niekas nemato.

Tai, ką dabar apibendrintai pasakiau, sukonkretinsiu savo girininkijos pavyzdžiu. Šiaulių miškų urėdijos Vainagių girininkija – tai dalis Kurtuvėnų regioninio parko miškų, esančių netoli Šiaulių miesto. Uogavimo ir grybavimo sezonu atrodo, jog didmiesčio lengvosios mašinos persikėlė į mišką – todėl keliukų sankryžose jau reikalingi šviesoforai. Dėl šiuolaikinės visuomenės mobilumo miškai tampa miestų ir miestelių „sezoniniais priemiesčiais”. Todėl logiška, kad ir šia teritorija turėtų rūpintis patys miestiečiai. Reikalingi papildomi konteineriai, etatiniai valytojai atsakingi už vieno ar kito miško kvartalo tvarką.

Teoriškai visi Lietuvos piliečiai, atvykę į miškus aktyviai praleisti laisvalaikio turėtų susirinkti užkandžių, gėrimų, vaistų, higieninių įklotų pakuotes ir vežtis atgal. Tačiau taip daro toli gražu ne visi. Netrūksta tokių, kurie vykdami į gamtą dar ir pasiima šiukšles arba nereikalingus daiktus  tam, kad juos ten paliktų. Tų daiktų sąrašas pats įvairiausias: sena šiferio danga, sudužę stiklai, televizoriai, unitazai... Vieni tai išmes prie pat kelio, kiti, „tvarkingieji“, to padaryti nukaks į tolimiausius miško kampelius, galbūt net į  kertines miško buveines pataikys... Kodėl mes taip elgiamės? Be abejo, tai mūsų tikrasis veidas. Tikroji – o ne deklaruojama kultūra. Kartais kerštingai pasvajoju apie šiukšlintojų veido išraiškas, jeigu miškuose paliktas „turtas“ atsidurtų jų sodyboje ar bute? Miesto gatvėse, paplūdimiuose ir kitose masinėse žmonių susibūrimo vietose paliktos atliekos netrukus bus surinktos. Tuo tarpu miške nėra žmonių, kurie tai turėtų padaryti.

Šiukšlinimas nėra išskirtinis lietuvio, lenko, ruso ar  kurios nors kitos tautos bruožas. Žmonių populiacija baigia užteršti visą Žemės planetą. Esame ant ekologinės katastrofos slenksčio. Daug metų metėme viską į ežerus, upes, jūras, vandenynus nesukdami galvos dėl pasekmių. Šiandien visų vandenynų platybėse, vien jų paviršiuje, srovių sunešti plūduriuoja milijonai tonų plastiko, suirusio į mikroskopines skiauteles. Spėjama jog plastiko kiekis gali šešis kartus viršyti planktono kiekį, bet tai dar ne pabaiga. Daugelis upių tebėra atviri „kanalizacijos vamzdžiai“, jų deltos primena plastiko buljoną. Suirusio plastiko skiauteles gyvūnams sunku pastebėti – taip plastikas patenka į mitybos grandinę. Mokslininkai randa plastiko žuvų, paukščių, vėžlių ir jūrinių žinduolių skrandžiuose. Niekas nežino, kaip audringuose vandenynuose tokius plastiko kiekius reiktų surinkti.

Trimituoju SOS todėl, kad ketvirtą dešimtmetį dirbdamas miškuose pastebiu analogiškas tendencijas. Žmonių miškuose vis gausėja – plastiko taip pat. Retų akcijų metu, kuriose dažniausiai dalyvauja vien miškininkai, medžiotojai, moksleiviai švarinamos tik pagrindinės poilsiavietės, labiau lankomos vietos ir kelių vedančių į jas pakraščiai. O pagrindiniame miško masyve plastikas kaupiasi. Čia nėra srovių, kurios suneštų visiems matomas šiukšlių salas. Priešingai, buteliai, maišeliai ir kiti plastmasiniai dirbiniai poilsiautojų bangos suminami, kartais sąmoningai paslepiami (nes jau nėra kur atsisėsti) ir per vieną – du vegetacijos sezonus „paskęsta“ miško paklotėje: po spygliais, lapais, šakomis, šaknimis. Nihono universitete (Japonija) atliktas tyrimas parodė, kad vandenynuose plastikas į smulkias skiauteles suyra per metus. Miško paklotėje esantį plastiką bakterijos neskaido, tad čia jis pasiliks šimtmečiams.

Kaip reiktų išspręsti šiukšlinimo problemą? Teoriškai visai paprastai. Visos pakuotės turėtų būti ekologiškos, t. y. greitai suyrančios į paprastus, gyviems organizmams nekenksmingus junginius. Didelės pakuočių kainos turėtų skatinti jų neišmesti, o jau išmestas – surinkti ir parduoti. Žmones būtina šviesti ir auklėti. Užteršta aplinka pažeidžia mūsų genetinį kodą – mūsų kūno kiekvienos ląstelės projektą, užrašytą keturių skirtingų nukleotidų seka. Žmogaus sukurti taršalai (mutagenai) destabilizuoja genetinės medžiagos saugos sistemą ir pažeidžia pačią DNR. Sutrinka ląstelių gyvenimo ciklo valdymas, jos vis dažniau tampa vėžinėmis (ima be saiko daugintis). Sparčiai ilgėja sąrašas naujų baisių ligų, išsigimimų – ko anksčiau taip pat nebuvo. Pvz., Dauno, Ternerio ar Kokeino sindromai; Fokomelija (ruoniagaluonystė),  ankstyva senatvė (Vernerio liga), Fankonio mažakraujystė, pigmentinė kseroderma, raumenų distrofija, ektodermos displazija... Jeigu šiandien rimtai nesusiimsime vėliau tikrai mokėsime dar didesnę kainą už savo nerūpestingumą.

Stasys Gliaudys, miškininkas, Šiaulių miškų urėdijos Vainagių girininkijos girininkas

Šiukšlės
Šiukšlės

Naujienų galite įkrauti skaitytojų naujienų portale ikrauk.lt, siųsti el. paštu 15min@15min.lt arba parašyti per „Facebook“ paskyrą štai čia.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt