-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2013 06 26

Keleivių asociacija: Mes už keleivių poreikius tenkinantį viešąjį transportą

Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija (trumpiau – Keleivių asociacija) pasisako už darniai vystomą, efektyviai veikiantį ir keleivių interesus tenkinantį viešąjį...
Sostinės viešojo transporto sistema
Sostinės viešojo transporto sistema

Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija (trumpiau – Keleivių asociacija) pasisako už darniai vystomą, efektyviai veikiantį ir keleivių interesus tenkinantį viešąjį transportą Lietuvoje.

Pastaruoju metu Vilniuje ruošiamos grandiozinės pertvarkos. Lyginant su pastaruoju dešimtmečiu – pertvarkomas, galima sakyti, visas maršrutų tinklas. Kalbant apie sostinės viešąjį transportą, šiuo metu matome ydingą tendenciją, kad daugelis maršrutų trasų dubliuoja viena kitą, viešasis transportas yra nuostolingas dėl pasenusių ir ilgus metus keleivių naudai neperžiūrėtų maršrutų bei nekonkurencingai sudarytų eismo tvarkaraščių, nevykdoma populiarinimo ir pranašumo prieš lengvuosius automobilius politika.

Reisui atlikti, ypač ne piko metu, skiriama per daug laiko, todėl autobusai ir troleibusai juda per lėtai. Autobusų parkas veikia neefektyviai, į maršrutus, kuriais pervežami maži keleivių srautai, skiriami ilgi, dvigubi autobusai, o jų kuro sąnaudos yra didesnės. Autobusuose ir troleibusuose yra nešvaru, netvarkinga, vasarą per karšta, o žiemą per šalta – nėra skiriamas pakankamas dėmesys klientui ir paslaugų gerinimui.

Keleivių asociacija pasigenda Vilniaus miesto savivaldybės geranoriško požiūrio į gyventojus, sprendimus priima vienašališkai ir nepamatuotai, o klaidas daro pernelyg dažnai. Savivaldybė tiesiog tyčiojasi iš viešojo transporto keleivių, nes savivaldybei priklausančiam vežėjui „Vilniaus viešasis transportas“ nekompensuojamos patirtos išlaidos už įsigytus lengvatinius bilietus, įmonė klampinama į skolas ir taip dirbtinai bloginama viešojo transporto padėtis.

Norint išsaugoti funkcionalų viešąjį transportą, didinamos bilietų kainos, taip prarandant pačius pelningiausius – mokančius visą bilieto kainą – keleivius. Pastarieji naudojasi maršrutinių taksi paslaugomis dėl konkurencinio pranašumo: greitis, kursavimo dažnis, sugebėjimas prisitaikyti prie klientų. Savivaldybės nekompetencija, nemokėjimas konkuruoti ir neoriginalumas Keleivių asociaciją stebina. Ne tik iki pabaigos neišklausomos pastabos, bet į jas kartais žiūrima netgi priešiškai. Toks savivaldybės savikritiškumo neturėjimas ir nepilietiškumas, nenoras bendradarbiauti skatina prieštaringą požiūrį ir nepasitikėjimą jos sprendimais.

Dabar griebtasi lengviausio – naikinti maršrutinių taksi maršrutus, bet nesusimąstyta, kaip šiuos keleivius pritraukti į autobusus ir troleibusus. Kitaip tariant, keleiviams uždraus rinktis. Mes tai vertiname kaip viešojo transporto naikinimą. Keleivių asociacijos nuomone, maršrutiniai taksi turi būti integruoti į vieningą bilietų sistemą, sustoti tik stotelėse. Privačioms įmonėms reikia skirti maršrutus dirbti tose vietovėse, kuriose didesnėms transporto priemonėms eismas yra komplikuotas arba neefektyvus. Tokiu būdu ir gyventojai būtų laimingi, ir vežėjai galėtų toliau tęsti veiklą.

Jei po maršrutinių taksi maršrutų panaikinimo savivaldybė skirs autobusus ten, kur finansiškai efektyviau naudoti mikroautobusus, tokiu būdu įrodys, kad pinigų savivaldybė turi, tik meluoja neturinti ir apsimeta, kad jų biudžete nėra. Tokiu atveju Keleivių asociacija reikalaus daugiau maršrutų ir daugiau reisų, kuriuos finansuos savivaldybė iš savo biudžeto.

Kalbant apie privatų ir valstybinį viešąjį transportą, reikėtų pasakyti, kad privataus viešojo transporto nereikėtų nuvertinti. Yra daug pavyzdžių, kai privatus sektorius geriau dirba už viešąjį. Pavyzdžiui, Londone sėkmingai veikia privatus viešasis transportas. Ten įmonėms paskirstyti maršrutai ir jos dirba pagal vietos savivaldos nustatytą tvarką. Toks pats principas yra ir Klaipėdoje – keleivius autobusais aptarnauja keletas įmonių. Druskininkuose veikia privati bendrovė, kuri sėkmingai investavo.

Druskininkai apskritai yra puikus pavyzdys, kaip savivalda gali, jei tik nori, su privačiu sektoriumi pasiekti gyventojus džiuginantį pozityvų rezultatą. Visi laimingi: ir gyventojai, ir vežėjas, ir savivaldybė. Kodėl to nesugeba Vilnius? Kodėl Vilniaus savivaldybė aktyviai atmeta kritiką, o ne telkia jėgas tobulėjimui? Kodėl Vilniaus miesto savivaldybė daro gėda sau, metai po metų vilkdamasi paskui Kauną, Klaipėdą, Druskininkus elektroninio bilieto diegimo srityje?

Šių metų liepos mėnesį bus panaikinti popieriniai vienkartiniai bilietai. Transporto priemonėse nupirkti ir su elektroninio bilieto projektu įdiegti bilietų spausdintuvai nebus naudojami. Neoficialiomis žiniomis, transporto priemonėse vairuotojai ir toliau pardavinės įprastus popierinius bilietus, spausdinamus spaustuvėse, ir keleiviai juos žymes transporte esančiu elektroniniu komposteriu, skirtu žymėti tik popierinius bilietus. Tai eilinis projekto vykdymas su klaidomis ir nesėkmėmis Vilniaus miesto savivaldybėje.

Kur stotelių švieslentės, kuriose turi rodyti realiu laiku atvykstantį transportą? Kodėl jos neveikia? Kur vairuotojų uniformos? Su tokiu savivaldybės destruktyviu ir nemokšišku požiūriu Vilnius ir toliau gėdingai šliauš paskui kitus Lietuvos miestus? Vilniaus viešojo transporto srityje apstu nebaigtų darbų, o čia dar gi apsiimama reorganizuoti maršrutus. Ar Vilniaus miesto savivaldybė sugebės įgyvendinti naujovę tinkamai? Keleivių asociacija mano, kad ne, nes iki šiol matome daugiausia neigiamus pavyzdžius ir klaidas.

Todėl Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija mano:

1. Idėjos iniciatorius turi per mažai užtarėjų, o pasirengimas yra prastas. Vilniaus miesto savivaldybė užsiima projektų, planų, iliuzijų kūrimu. Bet kas tuomet turi priimti sprendimus, veikti, daryti?

2. Greitųjų maršrutų idėja turi nuslėptą tęstinę mintį. Greitieji maršrutai nebus pajėgūs dirbti efektyviai, nes jiems nėra sukurtų nuo viso kito viešojo transporto atskirtų eismo juostų. Greitojo maršruto autobusai turės pravažiuoti kai kurias stoteles, bet kas, jeigu stotelėse įvažos nėra arba transporto spūstis tokia didelė, jog greitojo maršruto autobusai turės stovėti tiesiog už įprastų maršrutų transporto? Praeis kažkiek laiko ir savivaldybė sakys, kad greitieji maršrutai gyventojams patinka, bet jų darbo organizavimas per daug komplikuotas, todėl reikia naujos alternatyvos. Greitieji maršrutai yra pratinimas prie tramvajaus.

3. Vilniaus miesto savivaldybė atvirai nedeklaruoja, bet veiksmais įrodo, kad nesugeba teikti kokybiškų paslaugų ir nemoka konkuruoti, todėl nekeliančiais pasitikėjimo būdais nori atsikratyti konkurentų viešojo transporto srityje ir taip gyventojams nebeleis rinktis, kokio vežėjo paslaugomis naudotis.

4. Vilniaus miesto savivaldybės atstovai kai kuriais pasisakymais siekdami nuteikti visuomenę prieš maršrutinių taksi įmones, nurodo tuos pačius argumentus, kuriuos galima pritaikyti savivaldybės vežėjui. Tai, pavyzdžiui, netvarkingas transportas, nemandagūs vairuotojai, nekultūringas vairavimas. Tamstos, leiskite paklausti, kada paskutinį kartą patys esate važiavę autobusu, troleibusu, maršrutiniu taksi? Ar išmanote apie ką kalbate?

5. Vilniaus miesto savivaldybei patinka švaistyti mokesčių mokėtojų pinigus. Nes jėgos ir laikas skiriamas ginčytis, o ne dirbti. Savivaldybė dirba sau, o ne kitiems. Tai lyg privati bendrovė, melžianti mokesčių mokėtojų pinigus, bet nesukurianti vertingo produkto.

6. Vilniaus miesto savivaldybė į viešąjį transportą žiūri ne kaip į vieną svarbiausių priemonių mažinti transporto spūstis, mažinti išlaidas kelių tiesimui ir taisymui, bet kaip į žmonių, neturinčių automobilio, ir besinaudojančiųjų viešuoju transportu, transportą. Kitaip tariant – eilinė paslauga. Savivaldybė nesuvokia, kad viešasis transportas būtinas gyventojams, o dar būtinesnis miestui, jo plėtrai.

Kad būtų lengviau suvokti viešojo transporto reikšmę miestui, įsivaizduokime Vilnių be viešojo transporto visą dieną, visą savaitę, mėnesį, visus metus! Dalis eitų pėsčiomis, dalis važiuotų dviračiais, dalis naudotųsi automobiliu. Miesto gyvenimas sulėtėtų. Apmirtų kai kurie, ypač toliau nuo centro esantys, mikrorajonai, sustotų miesto plėtra ir tai neabejotinai paveiktų mieste įsikūrusias įmones, savivaldybės ir valstybės biudžetą, gyventojų socialinį gyvenimą, didėtų nepasitenkinimas gyvenimu tokiame mieste.

Keleivių asociacija ir toliau stebi bei kritikuoja Lietuvos viešojo transporto pokyčius. Ateityje Vilniaus viešasis transportas bus toks, kokio norės aktyviausieji ir šiuo atveju kalbame nemanydami, kad savivaldybės žodis yra paskutinis ir svarbiausias. Savivaldybė tik turi daugiau galių, bet be palaikymo jos sprendimai yra niekiniai.

Tad linkime nustoti švaistyti savo brangų laiką, nebevaidinti išpaikusių visažinių ir pradėti dialogą. Nes priimti neprotingi sprendimai bus užginčyti, bus sugaištas laikas ir savivaldybė pati ne progresuos, bet vykdys savo veiklos regresą ir kartu žlugdys Vilniaus viešąjį transportą. Miestas priklauso ne savivaldybei, bet jo gyventojams. O savivaldybėje dirba gyventojų atstovai, kurie, beje, nėra nepakeičiami.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius