Statistika skelbia, kad pastaruoju metu maždaug 24 procentai ES gyvenančių jaunų žmonių nedirba. Kai kas sako, kad jie neranda darbo arba jo tiesiog nėra. Aš vadinu paprasčiau – nedirba.
Įvairūs institutai, ekspertai, specialios valstybės institucijos nuolat tiria šį reiškinį, nagrinėja jo priežastis ir pasekmes ekonomikai. Tačiau yra labai svarbūs ir socialiniai bei kultūriniai dalykai. Taip pat kuriami mitai apie jaunimo (ne)darbą. Štai šių metų birželį “Lietuvos žinios” skelbė straipsnį apie penkis mitus, susijusius su jaunimo nedarbu ES. Labiausiai šokiruojančiu gali būti faktas, jog realiai ieškančių darbo ES yra tik 9,7 proc. jaunų žmonių, o tai daug mažiau, nei plačiai paplitusi nuomonė, jog Europoje darbo neturi 23,2 proc. jaunimo. Tokius duomenis pateikia Eurostat.
Šis faktas iš esmės griauna mitą, kad reikia dirbtinai kurti jaunimui darbo vietas ir jiems kažkaip specialiai padėti susirasti darbo vietas, nes patys jaunuoliai tiesiog… neieško darbo. Iš čia atsiranda ir dar vienas mitas, kurį ekspertai paneigia, t.y. tikslinės programos – geriausia priemonė jaunimo nedarbui mažinti. Teigiama, kad tikslinės programos dažnai neduoda jokios naudos. Pradedant nuo praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio vidurio, kiekviena Prancūzijos vyriausybė kuria ambicingus planus jaunimo nedarbui mažinti. Pasak „Lietuvos žinių” publikacijos, 2009 metais prezidentas N. Sarkozy sakė, kad vyriausybė skirs 1,3 mlrd. eurų darbdaviams sumažintų mokesčių pavidalu, jei šie priims į darbą jaunus žmonės. Prezidentas Francois Hollande’as, kuris dabar yra vienas iš visos ES jaunimo nedarbo mažinimo programos iniciatorių, prieš tai buvo paskelbęs, kad sukurs 150 tūkst. darbo vietų jaunimui, tačiau iš tiesų nieko nepadarė, o jaunimo nedarbas tik augo.
Jauni, išsilavinę ir be darbo ES
Todėl Lietuvai pradėjus pirmininkavimą ES atidžiai sekiau ir mūsų politikų kalbas apie socialinių programų kūrimą, kurios neva turi sumažinti jaunimo nedarbą. Dar vakar savo (t.y. mūsų šalies siūlomą) darbo programą Briuselyje pristatinėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė, kuri jau ir anksčiau ne kartą skelbė žinias apie “išskirtinį dėmesį jaunimo nedarbui“. O štai Prezidentė Dalia Grybauskaitė skambiai liepos pradžioje paleido į viešumą žinią “Jaunimo nedarbo mažinimas – Lietuvos pirmininkavimo prioritetas”, kuri štai kaip skambiai pristatoma:
“Daugiamečiame 2014-2020 m. ES biudžete yra numatyti 8 milijardai eurų jaunimo nedarbui mažinti. Lietuvos pirmininkavimo uždavinys, Prezidentės teigimu, užtikrinti, kad jau 2014 m. pradžioje struktūrinė parama iš naujojo ES biudžeto pasiektų jautriausius regionus, kur jaunimo nedarbas didžiausias ir viršija 25 procentus. Tam būtina laiku pasiekti sutarimą su Europos Parlamentu dėl sektorinių ES biudžeto programų.”
Taigi, gavęs tokią dozę informacijos apie siūlomas programas ir mitus dėl tokių programų efektyvumo, nutariau šią savaitę paviešėti Briuselyje ir jaunimo nedarbo tema pasikalbėti su jauniausia Lietuvoje rinkta europarlamentare Radvile Morkūnaite (29 metai). Ji labai atvirai kalbėjo apie nedarbo problemą ES ir jaunimo požiūrį į darbą. Visą vaizdo interviu galima rasti štai čia..
Žinau, kad kelti problemas yra visada lengviau nei jas realiai spręsti. Todėl su malonumu pateikiu ir nuorodą į jauno žmogaus komentarą tema “Kodėl jauni žmonės neturi darbo ir ką daryti, kad tu jį visuomet turėtum”. Šis įrašas man užstrigo ne todėl, kad su daug kuo sutinku. Jis man užstrigo po to, kai radau kito jauno žmogaus viešą prisipažinimą, kad būtent minėtas K. Kuolio įrašas jį įkvėpė pradėti daryti konkretų dalyką.
Sėkmės ieškant darbo ir kuriant vertę sau ir visuomenei.
