Sveikinu pamačius ir atsivertus šitą straipsnį. Žinau, jog spustelėti pelės mygtuką prisivertė dvi grupės žmonių. Pirmoji, kaip bebūtų gaila, asmenys, kurie nusistebėjo, kam čia gali būti gera gyventi dabartinėje Lietuvoje, bei antroji, kurie norėtų norėtų sužinoti, pritarti, patarti ar papildyti. Bet kuriuo atveju, straipsnis skirtas Tau.
Spėju, jog pažiūrėję straipsnio pavadinimą pagalvojote, jog šio rašinio autorius koks turtuolis, kuris nieko daugiau neveikia kaip tik bimbinėja ir gyvena kaip inkstas taukuose. Ne, išties gaila, bet ne. Esu labai paprastas, eilinis žmogus, niekaip neišsiskiriantis iš pilkos masės miesto gatvėje. Gal todėl ir matau daugiau, negu savo pinigus ar malonumus. Mieste važinėdamas autobusu pamatau daug daugiau, nei pasiturintis jaunuolis sėdintis tėvų nupirkatame apynaujame limuzino klasės automobilyje.
Būdamas autobuse matai tiek daug žmonių ir visi jie skirtingi, kaip ir jų gyvenimai. Kiekvieną kartą pamatai vis ką nors nauja. Analizė yra vienas iš įdomiausių dalykų, nes turint gerą akį, įmanoma pamatyti tai, kas yra išties sunkiai pakartojama - kito žmogaus gyvenimas. Kad ir važiavimas tuo, visų iškeiktu viešuoju transportu, yra nepaprastas, tiesiog sugebėkit atrasti mažas smulkmenas. O kas nuostabiausia, tos mažytės smulkmenos ir sudaro mūsų gyvenimą, kuris gali būti labai geras ir įdomus, arba varginantis ir nuobodus, priklausant nuo Jūsų požiūrio.
Žinoma, yra daug, labai daug žmonių, kurie randa kitokius, ne tokius neutralius, būdus ,,pasidaryti sau pramogą". Tokių žmonių yra daug ir įvairausių, apie juos nereikščiu savo nuomonės, tiesiog išskirsiu pora, labiausiai pasitaikančių. Pavyzdžiui, kas iš Jūsų nėra parašę komentaro? Manau, tokių tarp mūsų (taip, kolega, kuris dabar skaitai straipsnį) yra ne vienas, kuris kažkada yra parašęs ir sukritikavęs ką nors vien todėl, jog norėjo emociškai išsilieti. Ir tai nėra nieko baisaus, nes visi taip darom (dažniausiai ne komentaruose, o realiame gyvenime).
Tačiau yra tokių žmonių, kurie tampa priklausomi nuo tokių išsikrovimų. Atidžiau pažiūrėję į komentarus, galime pamatyti, jog labai dažnai komentarai su nepagrįsta kritika ar vien keiksmažodžiais keliauja iš tam tikrų IP. Dažnai matosi, jog jie kartojasi, jog juos rašo tas pats žmogus. Žmogus biure, kuriam pabodo Solitair'as; studentas, neturėdamas ką veikti; šiuolaikinėmis gyvenimo vertybėmis nusivylęs pensininkas ir t.t. Tokių žmonių yra beveik kiekvienoje socialinėje grupėje.
Bet ar būti tokiu žmogumi naudinga? Viską stebėti ir kritikuoti? Visą dieną stebėti gyvenimą pro langą, tyliai burbėti ir dejuoti, jog anksčiau buvo daug geriau? Būti dar liaudyje vadinamu kaktusu ant palangės? Ne! BŪTINA į viską žvelgti pozityviai. Ačiū, jei pasiūlėte nusiimti rožinius akinius! Aš lygiai taip pat galiu Jums pasiūlyti nusiimti raištį nuo galvos ir pasaulį pamatyti tokį, koks jis yra, o ne kokį Jūs girdite. Argi būtina viską priimti už tiesą? Jei per kokią abejotinos kokybės tiesiog staugia: ,,Tragedija! To dar nebuvo! Valdžia negerbia mūsų! Baisu! Siaubinga!", tai kodėl reikia viską priimti už gryną pinigą? Jei Tau praeivis pasakytų, jog šiandien pasaulio pabaiga, Jūs pasukiotumėt pirštą prie smilkinio ir atsitrauktumėt nuo šio žmogaus, lyg nuo kokio raupsuotojo. O jei tai išgirstumėt per televizorių? Kiek iš Jūsų suabejotų? O kiek iš Jūsų patikėtų?Tas neišprusimo ir tamsumo raištis ant akių daro Jus paklusniais žmonėms, kurie išmoko nusirišti savąjį ir užrišti kitiems. Tamsumas ir aklas pasitikėjimas bet kuo, paslapčia žmones daro vergais.
Ne, vergais ne valdžiai. Nereikia rėkti, jog valdžia dėl visko kaltas Seimas ar Vyriausybė. Norite pripažinkite, norite ne, tačiau Seimas - Tautos veidrodis. Smekiu žmones, kurie rašo, jog nori išsprogdinti mūsų parlamentą ar baisiais būdais atsikratyti Seimo Narių. Bet ar išreikšdami tokias mintis, jie bent susimąsto, kas būtų be valdžios? Visiška anarchija! O už ją, nėra nieko blogiau. Demokratija nėra pati geriausia valdymo forma, tačiau kol nesukūrėme geresnios, turime tenkintis ja. Ir būtent todėl, negalime leisti skleisti tokius niekus, kuriuos kai kurios televizijos kaip tik sustiprina. Jeigu vietoje esamos valdžios ateitų tai šnekantys... Būtų kur kas blogiau. Kas tada išgelbės? Prezidentė, kuri buvo sudievinta, ,,bandos jausmo" pasigavusios minios ar ,,visą tiesą atskleidžiančios" laidos?
Neverta žiūrėti to, kas blogomis, dažniausiai per daug sureikšmintomis naujienomis išstumia įdomius ir naudingus straipnsius. Mintyse perverskime svarbiausias poros metų naujienas. Ką pamenate, kas labiausiai buvo akcentuojama? Daugelis šūktels ,,Jonaitienė!", kiti kibdami į atlapus rėks ,,ne, Kedys!". Kodėl šioms ir panašioms istorijoms dienračiai suteikia net atskiras skiltis? Apie ką pusmetį dar šnekėsime? Apie Snorą? ,,Naujas Snoro šūkis - ne piniguose laimė".
Na ir kodėl mums taip įsirėžia TIK blogos žinios? Kodėl savo gyvenimą ,,pagardinam" skausmo, blogio, nusivylimo ir panašių neigiamų emocijų prieskoniais? Žiūrėdamas į gyvenimą realiai, aš jaučiuosi laimingas. Atsirinkdamas net ir menkiausias, tačiau naudingas ir įdomias smulkmenas, jaučiuosi laimingas.
Kur nors laukdamas, stebėk praeivius, tyrinėk aplinką. Kartais, tiesiog pasedėk ir pasiklausyk savo minčių, kur ramu. Susitik su savo draugais/draugėm. Pasivaikčiok net ir ten, kur esi buvęs begalę kartų, tačiau niekur neskubėk, pamatyk pasaulio detales.
Užteks bambėti, niurzgėti, skubėti ir nieko aplink nematyti. Kas, jeigu sau pažadėtum, jog kasdien padarysi bent vieną gerą darbą. Bet kokį, nors ir patį mažiausią. Nuoširdžiai padarius nors labai mažą, bet gerą darbą, laimingą padaro ne tik poelgio adresatą, bet ir pačius Jus. Negi nemalonu, jei lifte mažai matyta/s kaimynė/as pasisveikina ir palinki geros dienos?
Būtent tokios smulkmenos daro gyvenimą daug gražensį. Įžvelk jas savo gyvenime ir jei netapsi laimingiausias žmogus, bent pasuksi savo gyvenimą tinkama linkme.
