Daugelis mergaitės klyksmus „nekenčiu tavęs", „melage" suvokia kaip neapykantos motinai išraišką. Tačiau ar kuris nors pagalvojome apie tai, kad tie žodžiai - tuo pačiu ir skundas bei maldavimas „mama, pasikeisk", „mama, ką darai?".
Mergaitė dažnai stovi prie lango, aplinkiniai mano - bijodama sugrįžtančių „budelių". Mergaitė bijo, tai tiesa - sielos žaizdos tikrai dar neužgijo. O visgi - ar negali būt, jog mergaitės širdelėje kvietimas „mama, ateik pas mane su meile ir taika, be vyrų. Nes vyras, kurio laukiau, buvo mano tėtis, o jo jau nebėra".
Reikalas gilesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio, galima stovėti mergaitės gynėjų gretose ir būt aklu veikėju. Ši tautos žaizda atskleidė, kad Seimas, partijos ir teisėsauga yra visiškoje tamsoje. Seime vos keli vyrai, nedrebantys dėl savo vietos ir algos. O didžioji dalis atsiskleidė kaip bailių ir kietaširdžių gauja, kuriems tik verslas, namas, mašina ir orgijos terūpi. Akli raidės kirviai toliau kapoja Lietuvos kamieną ir silpnuosius. Daugelis galvoja, kad mergaitės motina pati iš savęs tokia tapo, tačiau ji yra labai silpna, manau, ji yra tikras įkaitas ir auka. Ji tik apvilkta kovotojos mantija. Tie, kurie ją finansuoją ir globoja, galbūt pasakė - darysi, ką liepiam, kalbėsi ką sakom, ir bus viskas gerai, jei ne - parodysim video medžiagą, ką tu išdarinėjai. Ir mergaitės neatgausi niekad. Prasižiosi - nuimsim, tu mus žinai.
Panašų „stogą" teikė mūsų ekskomisarai daugeliui pardavinėjamų merginų užsieny. 1996-1998 metais į Vokietiją, Emyratus, Izraelį tuntais buvo vežamos merginos. Tulpiniai ir panašūs karstėsi auksu, vairavo gerus automobilius, o merginoms praplaudavo smegenis iki to, kad jos tikėjo einančios į pažadėtąją žemę. Kai kurios nuo įtaigos atsigaudavo jau Lenkijoje ir verkdavo prisiminusios Lietuvoj paliktus vaikus. Jau Vokietijoje iš jų būdavo atimami pasai, jos papuldavo į patalpas iš kurių negalėdavo išeiti. Būdavo prievartaujamos, daugelis nusižudė, užsikrėtė venerinėm ligom ir tas „rojus" - Vokietija, Europos širdis. Ar ne panašūs stogdaviai ir aplink Laimutę Stankūnaitę? Tik aukštesnio rango. Gaila, kad nesimato tikros atgailos ir nusižeminimo dėl savo praeities L. Stankūnaitės veide.
Ir kas prisiims atsakomybę? Kas gi suteiks tikrą pagalbą L. Stankūnaitei? Jeigu tokios reikia?
Britai Lietuvius priėmė kaip lygiaverčius JK piliečius, suteikė visas soc. garantijas beveik kiekvienam, kuris panoro ten gyventi. Būtent lietuviams ten beveik nebuvo diskriminacijos. Kadangi mūsų vyriausybė miega ir negali pabusti, tai ar nebūtų išeitis Lietuvai kapituliuoti ir tiesiog paprašyti Britanijos parlamento perimti valdžią Lietuvoje. Jie per keletą mėnesių su vertėjų pagalba įvestų tvarką. Dabar kas ketvirtoje šeimoj vaikai badauja, vartoja toksinais ir cheminiais konservantais užnuodytą, pigiausią maistą. Socialinė sistema merdėja. Kaip ketverius metus pragyvenęs Britanijoje galiu pasakyti, kad britai taip nepaliktų ir rastų išeitį. Žemiau skurdo ribos gyvenančiais vaikais ir šeimom tikrai pasirūpintų. Japonai, kažkada pasidavę amerikiečiams, tik išlošė.
Bet Lietuvai ir tai ne išeitis. Krikščioniška Europa virsta demonine musulmasonine kolonija ir baltosios rasės susinaikinimo zona. Europa jau tapo postkrikščioniška teritorija. Ir Lietuva taptų ganykla Eltonams ir masonams. Jei šiandien vakarų Europoje dar yra gerovės ir tvarkos, tai tik todėl, kad jų seneliai ir tėvai buvo tikri krikščionys. Pasidavus netradicinėms orientacijoms, atsisakius Dievo sukurtų vyro ir moters santykių tauta užsitraukia ne tik prakeikimą, bet ir greitą išnykimą.
Dalis visuomenės, kovo 23-osios šauksmo pakeltos, pakilo kovai prieš tamsą ir teisėtvarkos aklumą.
