Kai mus užpuola liga, dažnai pagalbos kreipiamės į profesionalus, t.y. medikus. Gydytojo specialybė labai sena, atsiradusi dar pirmose bendruomenėse gilioje senovėje. Tai žmogus, kuris savo žiniomis ir patirtimi įvairiais būdais stengdavosi padėti negaluojančiam žmogui.
Šiandieną medikas atlieka tas pačias funkcijas: stengiasi padėti, išgydyti. Deja, pastebiu, kad tai nėra ypač vertinama. Gydytojo profesija dažnai „linksniuojama" blogame kontekste, jų pusėn nuolat skrieja neigiami epitetai. „Kyšininkai", „medikų aplaidumas", „netinkamai gydė" - tai tik dalis frazių, kurias galime išgirsti viešoje erdvėje kalbant apie šios profesijos atstovus.
Manau, nėra jokio gydytojo, kuris specialiai negydytų, skirtų netinkamus medikamentus, nesiektų padėti žmogui. Kaip ir visose sistemose, medicinoje yra problemų. Bet tuomet kalbėkime apie sistemos ydas, ne apie pačius medikus. Nepainiokime šių sąvokų. Šiandieną yra „populiaru" mirus artimui žmogui užsipulti medikus, juos kaltinti. Neva, nepadarė visko, ką galėjo, buvo aplaidūs. Tai tampa lyg tam tikras pasipelnymo būdas. Gydytojai „tampomi" po teismus, šmeižiami. Prie to intensyviai prisideda ir žiniasklaida, dažnai nesiaiškindama smulkmenų, akimirksniu stodama į, neva, „aukos" pusę. Sutikime, kad kai kurių peripetijų šioje srityje paprastas žmogus ar žurnalistas net negali suvokti, medikas - asmuo turintis specialų išsilavinimą, kuriam įgyti neveltui mokosi ypač ilgai. Tik profesionalas gali tinkamai įvertinti visas aplinkybes, skirti tinkamą gydymą.
Aš neneigiu, jog būna šios profesijos atstovų skaudžių, didelio aplaidumo sukeltų nelaimių. Tokias atvejais medikas turi prisiimti atsakomybę. Tačiau suvokime karčią realybę: visų ir visada gydytojui nepavyks išgelbėti. Gaila, bet taip yra. Kai kuriems galbūt jau negalima padėti, kiti per vėlai pradėjo gydytis... Gydytojas yra žmogus, ne dievas, ne stebukladarys. Reikia vertinti jo pastangas, sunkų darbą.
Noriu atkreipti Jūsų dėmesį, jog Lietuvoje dar yra daug puikių specialistų šioje srityje. Jie garsėja savo profesionalumu, atliekamomis sunkiomis operacijomis Baltijos šalyse ir pan. Ne paslaptis, jog mūsų šalies medikai viliojami dirbti į kitus kraštus, jiems siūlomas puikus atlygis, būstas, kalbų kursai ir pan. Gal kai jų neliks, tautiečiai supras ką prarado. Tačiau kas tada mums padės ir gydys? Tik retais atvejais viešame diskurse galime išgirsti kalbant apie medikų išgelbėtas gyvybes, profesionalią pagalbą, sėkmingai atliktą sunkią operaciją. Deja, jų nuopelnų niekas neskaičiuoja (tai lyg kažkas savaime suprantamo), retas jiems padėkoja, įvertina. Televizija, žiniasklaida pateikia tik liūdnas istorijas.
Jokių išvadų nepateiksiu, reziumė nebus. Kiekvienas perskaitęs mano mintis gali pasidaryti savo išvadas. Tačiau aš tvirtai tikiu, jog mūsų šalyje yra puikių medikų, ko, beje, nepasakyčiau apie jų darbo sąlygas ir užmokestį.
www.edgaro.blogas.lt
