Vakar pas mane apsilankė neįprasti svečiai. Esu juos matęs ir ankščiau, netoliese besisukiojančius, kaip minėjau tik vakar aplankė mane.
Durys atsidaro, sako „Laba diena“ (rusiškai). Atsakiau tuo pačiu, ta pačia kalba. Po akimirkos pasiteiravo - kokia kalba bendrausim? Atsakiau, kad lietuviškai.
Išvydau du žmogelius. Paprastai apsirengusius, nedidelio ūgio. Vyras ir moteris. Vyras - azijietis, išvaizda iššaukia- kinietis. Moka rusiškai bei silpnai lietuviškai. Moteris - lietuvė, lietuvių kalba jai nesvetima. Abu rankose turėjo religinių žurnalų, azijietis - Bibliją rusų kalba.
Svečiai prisistatė kaip „Jehovos" liudytojai. Pradžioje nieko konkretaus apie religiją nesakė, keletas nereikšmingų sakinių ir siūlymas priimti „dovanas". O kam nepatinka dovanos? Būtent todėl dovanas priimiau. Kad tai dovanos, jie nesakė, tik aš taip pagalvojau. Laikiau rankose žurnalus bei obuolį, kurio nespėjau suvalgyti. Moteriškė sako: „Tai paimsi?“ Aš tyliu. Po kelių akimirkų teiraujuosi: „Ar reiks mokėti?“ Ji atsakė, jog nereiks. Tai tikrai nudžiugino, žurnalus paėmiau.
Pasaulio pabaiga. Ji tvirtino, kad pasaulio pabaiga, bus, tai rašoma Biblijoje. (Niekas nežino kada, bet data nustatyta). Tam, kad Visagalis apvalytų žemę. Teigė, kad pasaulyje yra daug neteisingų religijų, jis visas jas sunaikins ir paliks vieną - Teisingą. Tos visos stichijos ir panašiai jau vyksta. Na žinot apie tai nemažai, nėra ką išrast.
Viešpats sako: „Šaukitės mane vardu, jei norite gailestingumo.“ Kaip ir normalu atrodė. Moteris sako: „Žinai, koks Dievo vardas?“ Nieko konkretaus neatsakau, darosi įdomu... „Jahova“, - ištaria ji. „Kur taip parašyta?“ - paklausiau. „Ar turi Bibliją?“ - pasiteiravo ji. Bibliją aš turėjau, ir jos prašymu atsinešiau, kad man parodytų kur tai parašyta. Į veiksmą įsisuko azijietis. Paėmė mano Šv.Raštą ir pradėjo ieškoti. Deja, jis nerado, tikrojo Dievo vardo, tačiau savo rusiškoje Biblijoje parodė. Taip, savo akimis mačiau.
Katalikiškoje biblijoje Popiežiaus uždraustas tikrasis Viešpats vardas. Sako, kokią teisę jis turi? Laikantis 10 Dievo įsakymų, tai tikrai pateisinama teisė uždrausti naudoti tikrąjį vardą. Netark Dievo vardo be reikalo. Nežinai Dievo vardo, tai ir nelaužai antrojo įsakymo. Visai logiška. Tačiau tikrasis Dievo vardas labai panašiai skamba kaip JAHVĖ. Palyginkim JEHOVA-JAHVĖ. Tai tikrai neatrodo naudinga Romos katalikams.
Jehova dar verčiamas Jahvė, kuris iš jų teisingas neaišku.Bet teigiama, kad AŠ ESU yra Dievo vardas. Keblu, ar ne? Moteriškė siūlė pačio kunigo paklausti, koks gi iš tiesų Dievo vardas, jis turėtų patvirtinti jos teiginį.
Romos Katalikų bažnyčia Biblijoje esančius įsakymus interpretavusi savaip, ir net vieną panaikinusi. Tai įsakymas, draudžiantis vaizduoti Dievo atvaizdą ir jį garbinti. Neva tai bus ne Dievo, bet tų daiktų garbinimas. Taigi visos krikščionybės atmainos pasidariusios, kaip kam patogiau... ir bėdos čia niekas nemato.
Mano svečių tikslas buvo, kad surasčiau tikrąją teisingą religiją. Tiesa, jie nesakė, kad ta religija yra ta, kurią jie skleidžia. Nors gal mintyse tai kartojo. Žinoma mane pakvietė į savo jehovistų susitikimus Vilniuje. Jie neturi jokių ritualų, kaip supratau ir nesimeldžia. Nėra jokių kryžių, paveikslų ir pan. Pradžioje „Brolis" kažką panašaus į paskaitą praveda. Vėliau jie nagrinėja „Sargybos Bokštą". Tai žurnalas, kurį gavau dovanų. Nuostabu, tai, kad šis žurnalas leidžiamas nuo 1879 m. be perstojo, dabar net 188 kalbomis, iš savanoriškų aukų.
Pavarčius žurnalą paaiškėjo, kad jie net savo mokyklą turi. Baigę mokslus paskirstomi į įvairias pasaulio šalis. Radau, kad jau išleista 130 mokinių laida. Tai įrodo, kad Jehovistai turi gal didelį palaikymą.
Tai viskas, ką sužinojau iš jų, bei kelios mano įžvalgos. Atklydėliai manęs asmeniškai nepiktino. Buvo įdomu pabendrauti ir taip praplėsti akiratį. Jie įkyriai nepiršo savo įsitikinimų, kas man labai patiko, tiesiog buvo įdomi diskusija, kuri padėjo man „prastumti" laiką, kol mama iškepė kotletus.
P.S Įdomus kuriozas nutiko bekalbant. Buvau paklaustas, ar skaitau Bibliją. Atsakiau, jog skaičiau, kai ėjau į Sutvirtinimo pamokas. „Tu ką? Kunigystės mokaisi?“ - paklausė ji.
