Seime buvo pritarta „Dėl referendumo paskelbimo dėl atominės elektrinės statybos Lietuvos Respublikoje“ projektui. Komentatoriai, kaip jau įprasta, naujieną apibūdino kaip vienos rytų valstybės projektą, visiškai nepagalvodami apie referendumo naudą.
Šiuo metu situacija yra tokia, kad vieni už atominę elektrinę, kiti - prieš. Abi pusės įrodinėja savo neklystamumą. Kai investicijos yra vertos 5 mlrd. eurų, naivu tikėtis, kad nebus užduotas klausimas „ar apsimoka?"
Pagrindiniai argumentai už atominę elektrinę yra investicijų kiekis, išsivadavimas iš elektros importavimo gniaužtų ir tapimas elektrą eksportuojančią šalimi. Skamba neblogai, tačiau kitos pusės argumentai prieš AE yra tokie kaip radioaktyvių atliekų šalinimas, avarijų tikimybė ir galimybė, kad projektas bus viena didelė afera.
Nepaisant to, kad visos šios kalbos yra ne daugiau paskalų lygio, kuomet manoma, kad viskas prie ko valstybė prisiliečia yra afera arba žaliųjų pastabos apie galimą avariją. Suprask, iš visų ant vienos rankos suskaičiuojamų avarijų (ir tik dvi laikomos katastrofomis), kitą kartą kils būtinai Lietuvoje. Ne ką mažiau keistai atrodo ir kita pusė, kalbanti apie „pigią elektros kainą", kuri turėtų, o pasak jų - privalo būt pigi, apeliuojant į visas ekonomikos žinias ir prognozes, jog urano paklausa iki 2020 metų išaugs dvigubai, o dėl riboto kiekio išaugs kaina.
Referendumas dėl atominės elektrinės būtų geriausias dalykas, nutikęs Lietuvos energetikoje ir politikoje. Nesvarbu, koks bus referendumo rezultatas. Svarbiausia yra tai, kad pagaliau būtų nuspręsta energetikos plėtojimo kryptis. Arba Lietuva ramiai pasistato atominę elektrinę, arba investuojam į kitas energetikos rūšis. Yra pasisakymų, kad rengti referendumą kai derybos su „Hitachi" baigtos, yra neproduktyvu ir net žlugdantys projektą, tačiau yra atvirkščiai. Nubalsavus už, projektas galėtų nekliudomai būti vystomas ir statomas, nes tokia būtų daugumos valia.
Iš tikrųjų faktas, kad žmonės nežino, ar Visagino atominė elektrinė bus tikrai naudinga visų pirma jiems patiems. Kai vyktų referendumas, debatai, polemika būtų neišvengiama tarp politikų ir ekspertų. Klaida būtų referendumą laikyti tik „už ar prieš" atominę elektrinę. Tai nereiškia, kad tik atomininkai turės paaiškinti kodėl paprastam piliečiui naudinga elektrinė, prieštaraujantys elektrinei privalės pateikti alternatyvą, kitaip jie bus laikomi eiliniais populistais svajojantys apie pilnai poreikius patenkinančią žaliąją energiją. Visos diskusijos padėtų žmonėms geriau suprasti situaciją ir sąmoningai išsirinkti jiems priimtiną kryptį.
Jeigu referendumas neįvyktų, visus 10 statybos metų girdėtume apie „radiacijos baubą", Seime būtų kuriamos komisijos kurios analizuotų kiek kainuos elektra naujoje elektrinėje, o gavę tendencingus arba kitaip sakant - parankius duomenis, vieni kaltins dėl neatsakingumo, kiti atsakydami į kaltinimus juos išvadins Lietuvos priešais bei bandys įrodyt partinį neklystamumą, kaip tai jau padarė konservatorius K.Kuzminskas, visiem paaiškinęs kokie žmonės nepritaria Lietuvos energetikos projektams - „Tokias kalbas gali skleisti arba Lietuvos priešai arba tie, kuriems nėra svetimas rusų gigantas „Gazprom". Žodžiu, bus eilinį kartą kiršinama visuomenė, o politikai godžiai krausis politinį kapitalą.
Taigi, referendumui dėl Visagino atominės elektrinės turėtų pritart visi iki vieno ir visai nesvarbu, ar žmogus yra už, ar prieš. Galų gale, Lietuvos Respublikos konstitucijos 9 straipsnis sako, „Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu". Atominė elektrinė bus ko gero didžiausias Lietuvos projektas po nepriklausomybės, o tuo pačiu ir vienas iš svarbiausių. Todėl tik laikydamiesi demokratijos idealų t.y daugumos sprendimu, galėsime ryžtingiau siekti tikslų bei teigiamų pokyčių valstybėje.
