2011 12 06 mūsų didžiai mylimas Seimas tiesiog nuostabiai pasikišo sau kilpą po kaklu. Absurdo matome daug, todėl nemanau, kad ši problema vienintelė, tiesiog tokios pataisos atšaukimas reiškia viena – nuostabiai dideli korupcijos ir lobizmo mąstai.
Pradėsiu nuo faktų ir statistikos. Skaičiau ne vieną straipsnį ir ne vieną nuomonę, daugybę ginčų už ir prieš, todėl pateiksiu savo argumentuotą nuomonę šia tema – reikia ar ne palaikyti alkoholio reklamos draudimą.
Pagrindiniai argumentai, kodėl reklamos neturėtume uždrausti, buvo ekonominiai. Esą valstybė patirs didžiulius nuostolius dėl sumažėjusio vartojimo. Na kažkodėl niekas nepamini patirtų nuostolių nuo apsvaigusių žmonių ir jų sukeltų avarijų. Taip pat didžiuliai kiekiai pinigų išleidžiami slaugant bei gydant alkoholikus, apsvaigusius paauglius, plaunant jų skrandžius, ir pinigai, skirti sudėtingam nepilnamečių gydymui nuo apsinuodijimo alkoholiu.
Be abejo, būtų galima ir dar prigalvoti, kur dingsta mūsų valstybės pinigai vien dėl alkoholio vartojimo. Dar geriau tai padaryti pagal pateiktą statistiką, kurią kiekvienas galite rasti internete. 2010 metais Lietuvoje nuostoliai patirti dėl alkoholio vartojimo galėjo svyruoti tarp 846 milijonų ir beveik 1,6 milijardo Lt. Skaičiai kalba už save.
Kitas argumentas, kuris dažnai skambėjo ginčuose, buvo teiginys, kad žiniasklaida nesugebės išsilaikyti, nes alkoholio reklama sudaro didelę dalį pajamų. Čia kontraargumentas labai paprastas, na kas čia per žiniasklaida, jei visos jos pajamos gaunamos iš alkoholio reklamos? Nemanau, kad egzistuoja nors vienas rimtas portalas ar žurnalas, kuris nesugebėtų išsilaikyti, bet viskas nublanksta, prieš psichologines pasekmes. Daug kas teigė, kad reklama nedaro jokio poveikio eiliniam piliečiui. Deja! Susiradau informaciją ir mokslininkų faktus iš psichologinės pusės.
Kalbant apie psichologinį poveikį, tai visų pirma, kam reikalinga reklama? Tai vartojimo skatinimui! Į ką orientuota dabartinė reklama? Į jauną žmogų. Įeikite į „Utenos“ alaus ar bet kokį kitą portalą, matysite pasitempusį arba aktyviai sportuojantį jauną žmogų. Tai atitinka realybę? Visi suprantame, kad ne. Netapsi nei stipresnis, nei protingesnis – priešingai. Biologiškai net maži alkoholio kiekiai verčia neuronus žūti, o treniruočių rezultatus nubraukia, kaip ranka trupinius nubraukiam nuo stalo. Išvada viena, reklama – dezinformacija. Toliau. Visi, kas gėrė – tie ir toliau gers. Jums, suaugusiems, reklamos draudimas neturės jokios reikšmės. Bėda yra vaikai, tarp kurių kiekvienais metais daugėja alkoholiu apsinuodijusių asmenų. Vaikai, vos sulaukę 14 metų, o dažnai net ir tų neturintys, apsinuodija ir jų gyvenimas tampa neįsivaizduojamu be alkoholio. Tokiame amžiuje jaunam žmogui alkoholio poveikis yra katastrofiškas. Auga asocialių, neįgalių, tiek fiziškai, tiek protiškai, jaunų žmonių karta. Visi žavimės charizmatiškais, protingais ir gabiais žmonėmis. O jiems pradėjus vartoti alkoholį nuo jauno amžiaus, galime nebesvajoti, kad mūsų vaikai tokiais taps.
Logiškai reklamai išleisti pinigai negali būti į niekur, jie privalo atsipirkti ir skatinti prekės vartojimą. Psichologiškai egzistuoja visiems mums suprantama mokymosi forma. Medžiaga, kurią čia pateiksiu paimta iš bendrojo psichologijos kurso: „Išmokimas stebint atveju, naujo veiksmo išmokimui nėra būtinas paties veiksmo atlikimas ir jo paskatinimas. Išmokstama tiesiog stebint, kaip kita(s) atlieka veiksmą. Bene pirmasis šią išmokimo rūšį nuodugniau tyrinėjo ir aprašė Albertas Bandura ir jo kolegos (Bandura, Ross ir Ross, 1963).
Albertas Bandura tyrinėjo, kaip vaikai išmoksta agresyvaus elgesio. Vaikams buvo suteikta galimybė stebėti, kaip suaugęs muša pripučiamą lėlę (t.y. demonstruoja, modeliuoja agresyvų elgesį). Vėliau vaikai būdavo paerzinami (t.y., jiems buvo rodoma daug gerų žaislų, bet pasakoma, kad jie su tais žaislais žaisti negalės) ir nuvedami į kambarį su keletu žaislų ir tokia pačia pripučiama lėle. Vaikai, kurie matė, kaip suaugęs skriaudžia lėlę, buvo labiau linkę mušti lėlę, nei tie vaikai, kurie agresyvaus elgesio modelio nematė. Be to, kai vaikai mušdavo lėlę, jie tai darydavo labai panašiai, kaip ir jų matyti suaugusieji, ir netgi naudodavo tas pačias frazes („še tau!“, „į snukį tau!“ ir pan.). Paprastai alkoholio reklamoje matome gražius žmones su gražiais partneriais, dažnai dar ir turtingus ir visokius kitokius pačius geriausius. Vaikui tai automatiškai asocijuojasi su autoritetingu žmogumi ir, atitinkamai, alkoholio vartojimas reklamoje tampa neatsiejama to autoriteto dalimi. Taip labai paprastai vaikai yra skatinami vartoti alkoholį. Dažnai alkoholio reklama atspindi ne socialinį statusą ar padėtį, bet neapsakomą skonį ir prestižą. Tai patrauktų bet ką, kodėl ne vaiką? Informacijos užtvirtinimui pateiksiu dar šiek tiek informacijos iš psichologijos kurso: „Banduros (1986) socialinio išmokimo teorija nurodo, kad išmokimas stebint įvyksta esant tokioms sąlygoms:· turi atkreipti dėmesį į elgesį modeliuojančio žmogaus veiksmus ir jų pasekmes; (reklamos spalvos, muzika ir gražūs žmonės)
· Matytas elgesys turi būti išsaugotas atmintyje;
· Stebintysis (-čioji) turi būti pajėgus(-i) (fiziškai, įgūdžių ir panašiomis prasmėmis) pakartoti matytą elgesį (pakelti taurelę jėgos nereikia);
· Kad pakartotų matytą elgesį, žmogus turi būti atitinkams motyvacinės būsenos; (reklama mums įteigė, kad sportas, gamta ir draugų kompanijos neįmanomos be alkoholio)
· Kad matytas elgesys būtų pakartotas, situacijoje turi būti užuominų, kurios „primintų” matyto elgesio pakartojimo/panaudojimo galimybę; (reklamos nuo a iki ž tikrai galime atrasti asociacijų su daugybe gyvenimo akimirkų ar nuotaikų).
Stebėjau posėdį internete, domėjausi veikla, susijusia su visu šio įstatymo priėmimo procesu ir nemažai sužinojau. Visos partijos savo rinkimų programose žadėjo nekeisti įstatymo dėl alkoholio reklamos visiško draudimo įsigalėjimo.
Kažkodėl patekę į Seimą seimūnai nusprendė (kaip ne keista) pasielgti kitaip. Turbūt mažai kam neaišku, kas daro didžiausią įtaką Seimo narių sprendimams. Esu tikras, kad tam didelę įtaką darė ir Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas, kuris jau ilgą laiką lankėsi Seime ir labai maloniai leidosi į diskusijas, kodėl seimūnams vertėtų atšaukti visišką draudimą. Lobizmu tai vadinama. Kaip kitaip paaiškinti sveiku protu nepaaiškinamą ir faktų neatitinkantį rinkiminių pažadų laužymą... Dar maloniau yra tai, kad Lietuvos aludarių gildijos prezidentas maloniai diskutuodavo su seimūnais, kai jauni žmonės su agituojančiais užrašais, už visišką reklamos draudimą, buvo apsaugos išprašomi lauk...
Apibendrinus galima pasakyti, kad visiškas reklamos draudimas būtų buvęs labai teisingas žingsnis Lietuvos alkoholizmo mažinimo link. Reklama skatina vartojimą ir labiausiai pažeidžia mažiausiai apsaugotą socialinį sluoksnį – mūsų vaikus. Ginčai, kad reklama jiems nedaro poveikio – nieko verti. Tiek logiškai, tiek psichologiškai mąstant reklama daro didelę įtaką. Ekonomikos komiteto pateikti argumentai taip pat nėra nešališki, nes sumažėjus alkoholio vartojimui būtų sutaupoma daug daugiau nei gaunama iš jo vartojimo ar reklamos, be to, kaip galima bandyti argumentuoti nuodo vartojimą? Nuodo, kuris naikina mūsų vaikus ir tendencijos tik blogėja. Mūsų suvartojami gryno alkoholio kiekiai vienam piliečiui – nežmoniški ir vieni didžiausių Europoje, tai kokia kita valstybė Europoje, jei ne mūsų, turėtų žengti šį drąsų žingsnį pirma? Nėra jokios logikos ar moralės skatinti prasigėrusios tautos didesnį alkoholio suvartojimą. Jokios. Tikiuosi, kad Seimo nariai atsipeikės ir ištaisys tokias savo klaidas, nes taip pasmerkia tūkstančius šeimų ir mūsų visų vaikus, o jūs, mieli tautiečiai, tikiuosi suprasit, kokią didelę įtaką mūsų Seimo nariams daro dideli pinigai ir didelės pramonės šakos ir kokią mažą įtaką jiems daro mūsų ir jų pačių vaikai...
BFL/Tomo Lukšio nuotr.
