Nors šiemet lapkritis buvo šiltas +3,5 C ir, pagal Lietuvos hidrometerologijos tarnybos duomenis, beveik nesiskyrė nuo buvusio praėjusiais metais, tačiau gautos sąskaitos už šildymą pribloškė vilniečius.
Skundai pasipylė kaip iš gausybės rago kaip ir prašymai paaiškinti, kodėl mokėjimai už šildymą lapkričio mėnesį, lyginant su praėjusių metų lapkričiu, daugelyje daugiabučių namų išaugo daugiau nei 50 procentų. Taigi kodėl tokios didelės šilumos kainos? Kieno lėšomis Vilniuje reklamuojasi UAB „Vilniaus energija"? Kodėl nevykdomos Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo pataisos, kurios įsigaliojo nuo šių metų lapkričio 1 d.? Ir daugelis kitų.
Mieli vilniečiai, pabandysiu atsakyti į šiuos aktualius klausimus.
UAB „Vilniaus energija" pateiktose daugiabučių namų gyventojams sąskaitose neteisingai ir klaidinančiai nurodo, kad šilumos kainoje UAB „Vilniaus energija" išlaidos (remonto darbai, darbo užmokestis, pelnas ir kitos išlaidos) sudaro apie 23 procentus, o visos likusios išlaidos - kuras.
Atlikus analizę pagal Lietuvos Respublikos Valstybinės kainų ir energetikos komisijos pateiktus duomenis, šilumos kaina Vilniuje, lyginant su praeitų metų lapkričiu dėl kuro kainų augimo padidėjo beveik 22 procentais nuo 23,0 centų už kilovatvalandę iki 29,30 centų už kilovatvalandę. Tuo tarpu Lietuvos šilumos tiekimo įmonių vidutinis šilumos kainos pokytis dėl kuro kainų augimo yra 17,6 procento: Kaune 16, Panevėžyje 7, Šiauliuose 19, Klaipėdoje 18 procentų.
Vilniuje šilumos kainos augimas yra didžiausias tarp didžiųjų Lietuvos miestų ir didesnis už vidutinį Lietuvoje. Pagrindinis šilumos kainų nepagrįsto augimo kaltininkas, mano nuomone, yra Valstybinė kainų ir energetikos komisija ir Vilniaus miesto savivaldybė.
2010 m. Gruodžio 10 d. Valstybinė kainų ir energetikos komisija vienašališkai, neatsižvelgdama į specialistų pastabas patvirtino UAB „Vilniaus energija" bazinę šilumos kainą 5 metų laikotarpiui iki 2015 metų. Nauja šilumos kaina, energetikos specialistų nuomone, yra išpūsta ir nepagrįstai didelė.Dėl to Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija kartu su šilumos vartotojais Juozu Imbrasu ir Broniumi Cicėnu 2011 m. sausio 14 d. apskundė Valstybinės kainų ir energetikos komisijos sprendimą Vilniaus apygardos admininstraciniam teismui dėl nustatytos nepagrįstai didelės šilumos kainos UAB „Vilniaus energija" panaikinimo.
Teismas savo nutartimi priėmė skundą nagrinėti iš esmės. Skundo nagrinėjimas labai užsitęsė ir tik pastaruoju laiku teismo pavedimu buvo parinkti ekspertai, kurie turėtų atilikti šilumos kainos pagrįstumo ekspertizę.
Teismui pasiūlėme keletą konkrečių būdų, kaip galima sumažinti šilumos kainą: 1. Dalį gauto pelno iš elektros energijos pardavimo konegeracinėse elektrinėse (TE-2 ir TE-3) nukreipti šilumos kainos mažinimui. 2. Sumažinti vidutinį darbo užmokestį iki statistinio vidutinio Lietuvoje. Šilumos kainoje įtrauktas vidutinis UAB „Vilniaus energija" darbuotojo atlyginimas 3241 Lt. Mūsų nuomone nepadorus ir nesąžiningas, kai Lietuvoje skursta daugiau nei pusė gyventojų. 3. Sumažinti iki minimumo pelną, kuris įtrauktas į šilumos kainą 23,57 mln. Lt.
Sumažinus UAB „Vilniaus energija" nepagrįstai dideles išlaidas, kurios užaugo per paskutinius 5 metus daugiau nei 60 procentų, nežiūrint į išaugusias kuro kainas, turėtume šilumos kainą 15 - 20 procentų mažesnę negu turime dabartiniu metu (29,30 ct/kwh). Tuo pačiu sumažėtų gyventojų sąskaitos už šildymą. Palyginimui pateiksiu šilumos kainas nustatytas Valstybinės kainų ir energetikos komisijos gruodžio mėnesiui (su PVM) Vilniuje ir miestuose, kuriuose šilumos tiekimo įmones valdo savivaldybės, o ne privatūs asmenys ir kuriose veikia kogeneracinės elektrinės: Vilnius - 28,72 ct/kwh, Klaipėda - 26,50 ct/kwh, Panevėžys - 24,05 ct/kwh.
Pagal kainų komisijos duomenis miestuose, kur šilumos tiekimo įmonės išnuomotos privatiems verslininkams šilumos kainos 15 - 20 procentų didesnės negu savivaldybės valdomose įmonėse. Į klausimą, kieno lėšomis UAB „Vilniaus energija" reklamuojasi, nesunku atsakyti. Be abejo, mūsų visų vilniečių lėšomis, kurios įtrauktos į šilumos kainą. Kyla ir kitas klausimas, kam tokia reklama UAB „Vilniaus energija" reikalinga, jei mieste yra tik vienas monopolistas 90 procentų šilumos vilniečiams tiekiantis centralizuotai? Didžiojoje dalyje miesto reklaminių stendų jau ilgą laiką kabo UAB „Vilniaus energija" darbuotojų nuotraukos su užrašu „Mes visi - kaimynai", taip pat kasdien per televiziją rodoma ta pati reklama.
Kokie gi jūs esate mums kaimynai, jeigu švaistote mūsų visų milijonines lėšas reklamoms, įvairių organizacijų rėmimui ir kt.? Jeigu jūs norite būti šilumos vartotojams kaimynais ir draugais, tai iškabinkite ant stendų užrašus „Kaimynai, pasidalinkime skurdą - šilumos kainą mažiname 20 procentų". Manau, kad tokiai reklamai pritartų visi vilniečiai. O dabar nepritariame mūsų varganų pinigėlių švaistymui ir reikalaujame mažinti šilumos kainas.
Daugiabučių namų bendrijos skundžiasi, kad nevykdomos Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo pataisos, kurios įsigaliojo nuo šių lapkričio 1 d. Šilumos tiekėjas ir toliau reguliuoja šilumos padavimą į daugiabučius namus nuotoliniu būdu. Įstatymu šilumos tiekėjui yra uždrausta reguliuoti nuotoliniu būdu ar kitaip daryti įtaką namo šilumos punkto įrenginių darbui. Reguliuoti šilumos padavimą nuotoliniu ar kitu būdu suteikta teisė tik šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojui arba atitinkamą kvalifikaciją turinčiam daugiabučio namo bendrijos atstovui arba daugiabučio namo išrinktam įgaliotam atstovui.
Šilumos tiekėjas UAB „Vilniaus energija", vykdydama įstatymo nuostatas privalo atjungti nuotolinį valdymą iš savo dispečerinės. Šiuo klausimu bendrijos turėtų kreiptis į Valstybinę energetikos inspekciją, kuri privalo užtikrinti įstatymo vykdymą ir pareikalauti UAB „Vilniaus energija" vadovų atsakomybės.
Rašykite, kreipkitės - pasistengsiu atsakyti į visus Jums rūpimus klausimus, susijusius su šilumos kainų, mokesčių, šilumos vartojimo ir kitais klausimais.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Inžinierius-šilumininkas Bronius Cicėnas
