Nenumaldomai artėja svarbiausias 2012-ųjų metų politinis įvykis Lietuvoje - Seimo rinkimai. Šioje vietoje, ko gero, pasakoti ir nėra ką - eilinį kartą rinksime naują (arba seną) parlamentą. Žinoma, pamažu atslenka nauja, dar didesnė pesimizmo bei nepasitenkinimo banga ir rinkiminiai biuleteniai, tarytum lakmuso popierėlis, greičiausiai atspindės ne mūsų politines simpatijas ar antipatijas, bet protinę ir moralinę šalies piliečių būklę. Tačiau iki rinkimų dienos mūsų valdantieji turi gerokai paplušėti, jog įtikintų visko mačiusią liaudį vėl balsuoti už tuos, kuriuos tyliai panosėje keikia. Tad, nieko nelaukus, uždangos praskleidžiamos - sveiki atvykę į politinį spektaklį!
Šioje vietoje Jums veikiausiai kils klausimas: kodėl spektaklį? Elementaru, mielieji! Šiandien rinkiminės kampanijos yra pavirtusios bemaž pigiu šou ar prastokai suvaidintu spektakliu, kurio vaidmenis įkūnyja parlamentarai. Taip, būtent jie, išsitraukę apdulkėjusias kaukes iš savo senų paauksuotų skrynių, potencialių rinkėjų akyse vėl bando tapti lietuviškomis mozėmis, paversiančiomis Lietuvą „pažadėtąja žeme" bei praskirsiančiomis skurdo, neteisybės ir oligarchijos vandenis. Regis, ko daugiau reikia didžiąja dalimi bedantei, piktai ir nuskurusiai tautos daliai, Marijos žemėje vadinamai tiesiog „runkeliais", o jeigu dar vandenį vynu ar, neduok Die, naminuke paverstų, tai ir aplink bibline mistika apgaubtą Seimą panešiotų. Deja, mūsų Seimo „išminčiai" visai nepanašūs nei į mozes, nei į dovydus, nei į saliamonus - neturi jie tokių sugebėjimų ar galių. Bet turi puikų liežuvį ir rinkiminę patirtį.
Jokiu būdu nenustebkite, jei įsijungę televizorių, atidarę pašto dėžutę, pilną įvairių popiergalių, stebėdami reklaminius stendus gatvėse pamatysite tą patį vaizdą ar išgirsite tuos pačius balsus. Viskas iki kaulų smegenų pažįstama. Atrodo, kad rinkimai tėra viešųjų ryšių akcija, kuria tiesiog manipuliuojama eiliniais rinkėjais. Taip, populistiniai šūkiai, patrauklios idėjos, skambūs seimūnų kaltinimai ir priekaištai vieni kitų atžvilgiu, patikėkite manimi, liesis laisvai. Regis, priėmus naują partijų finansavimo įstatymą, kuomet pastarųjų negalės remti fiziniai bei juridiniai asmenys, partijų lyderių siluetai žydruosiuose ekranuose turėtų kiek priblėsti. Naivu. Tačiau šis įstatymas „runkeliams" atrodo sveikintinas ir reikalingas, nes įvairūs verslininkai ir stambūs piniguočiai negalės rinkiminiais pinigais pirkti savų interesų įgyvendinimo ir taip bus įnešta skaidrumo. Bet ar tikrai?
Matyt, „runkeliai" pamiršo keletą svarbių faktų bei detalių. Pirma, partijos bus remiamos iš valstybės biudžeto, o tai reiškia, jog kiekvienas mokesčių mokėtojas rems išimtinai visas partijas, nepriklausomai nuo simpatijų. Antra, skaidrumas dar labiau sumažės, nes partijos, norėdamos aplenkti savo oponentus, ieškos nelegalių ar pusiau legalių rėmimo būdų. Verslininkai, savo ruožtu, darys tą patį. Sukontroliuoti šią situaciją bus itin sudėtinga. Trečia, šis įstatymas yra ypač nenaudingas sąlyginai mažoms ar naujai susikūrusioms partijoms. Galima teigti, jog tai tik dar labiau didins jų atsilikimą nuo didžiųjų Lietuvos partijų ir nulems visišką pastarųjų įsigalėjimą politinėje padangėje. Naujas partijų finansavimo įstatymas - tik eilinis pavyzdys, kuomet priimami „populiarūs", bet nenaudingi arba naudingi tik siauram žmonių ratui sprendimai. Tai leidžia kvestionuoti parlamentarų interesus bei prioritetus - ar dirbama tautos labui, ar tiesiog visais įmanomais būdais stengiamasi išsaugoti Seimo kėdę. Atsakymas aiškus, tačiau vis tik jaučiu moralinę pareigą palikti apsisprendimo teisę Jums. Bet, kad ir kaip būtų keista, problema slypi ne čia.
Bėda yra ta, jog gerbiami lietuviai net nesivargina pamąstyti. Retas iš jų nepagaili kelių valandų partijų rinkiminių sąrašų bei programų analizei. Kaip jau minėjau, seimūnai darys viską, jog net ir kvailiausiomis idėjomis įtiktintų elektoratą. Siūlys „populiarius", bet anaiptol ne pačius geriausius sprendimus tam, kad... (čia įstatykite apsisprendimo variantą, kurį Jums palikau kiek aukščiau) Įstatėte? Jei pasirinkote pirmąjį variantą, veikiausiai pastebėsite, kad jis, švelniai tariant, šioje vietoje nedera. Deja, tai yra tiesa. Todėl jokiu būdu negalima užkibti ant populizmo kabliuko. Reikia žūtbūt „įjungti" sveiką protą ir nepriimti visko, ką mums bando įsiūlyti parlamentarai. Kritinis mąstymas ir atsakomybė turi nugalėti. Antraip senos valdančiojo „elito" kaukės po rinkimų vėl virs savanaudėmis fizionomijomis ir kaltinti reikės save, o ne juos.
