Labas vakaras, gerbiamas ministre,
Iki šiol laikiau Lietuvą stipria šalimi švietimo sistemoje. Stebėjausi draugais Anglijoje, kurie, būdami net keliomis klasėmis aukščiau, mokosi dalykus, kuriuos lietuvių moksleiviai jau buvo apžvelgę pora metų atgal. Maniau, jog pagilintas kursas vidurinėje mokykloje yra puikus kelias ugdant būsimą studentą, tačiau 2014 metų stojimo į aukštąsias mokyklas reforma privertė mane kardinaliai pakeisti savo nuomonę.
Esu savo mokyklos Mokinių savivaldos pirmininkė bei NVO narė, tačiau būsimą specialybę įsivaizduoju susijusią su tiksliųjų mokslų šaka. Ir štai pareiškiama, jog mano profiliuoto mokymosi pasirinkimas yra niekinis. Egzaminus laikysiu iš tų dalykų, kurių nė nesimokiau? Juokingos kalbos apie mokinių skatinimą domėtis viskuo. Patikėkite manimi, tie, kas NORI mokytis ir išlaikyti egzaminus, tikrai nesėdi vien prie knygų. Spragas dalykų, kurių nepasirinko moksleiviai dažnai užpildo neformaliojo švietimo srityje. Taip, kaip, pavyzdžiui, mano atveju - dalyvauju socialinėje veikloje, mokyklos bei miesto moksleivių gyvenime, tačiau planuoju stoti į tiksliuosius mokslus.
Manau, jog absurdas apkrauti mokinius tais dalykais, kurie nėra jiems įdomūs. Į galvą šovė netgi mintis, argi universitetams įgriso šimtukininkai? Juk pastaruoju metu kalbama vien apie tai, kaip sukirsti tuos patriotus, kurie pasirinko mokslą savo šalyje. Brangstantis mokslas, mokymosi sistema, egzaminų užduočių kaita...
Myliu Lietuvą ir per septyniolika metų nebuvau nė pagalvojusi apie emigraciją.. iki dabar. Šiandien labai rimtai svarstau apie studijas užsienyje. Vien todėl, jog girdėdama iš nežinia kur nusileidusias reformas nejučia suprantu, jog mano šalies aukštosios mokyklos yra per kietos paprastiems lietuviams.
Susidaro įspūdis, jog į Oksfordą lengviau įstoti, ten ir teks bandyt keliaut peržengus abitūros slenkstį, juk išsvajotasis Kauno Technologijos universitetas dabar atrodo kaip nepasiekiama iliuzija. Nežinau, ar perskaitysite laišką, esu tik mokinė, mylinti savo šalį, tačiau noriu pasakyti tik tiek, nesistenkite perspjauti to, ko dar negalime padaryti, nes per dideli lūkesčiai ir spaudimas išgins iš Lietuvos ne tik darbo beieškančius tautiečius, bet ir studentus.
Pagarbiai,
Žydrūnė
