Vis labiau artėjant rinkimams daugėja nerealių siūlymų ar netgi visiškai pasakiškų pažadų. Tenka pastebėti, kad senose gerose pasakose yra nepalyginamai daugiau tiesos ir išminties negu partijų ir kandidatų pasakiškose programose. Kita vertus, šioje politinėje rinkimų kampanijoje matau ir teigiamų dalykų. Pavyzdžiui, stipriųjų partijų debatuose televizijoje galima išgirsti racionalių pasiūlymų, nors naujų, vertų dėmesio idėjų, kaip išvesti kraštą iš krizės, labai trūksta. Be to, politinės kampanijos metu atsirado gebėjimo formuoti ir reklamuoti savo konkrečias programines nuostatas, kurios atitiktų gyventojų interesus ir būtų bent arčiau realybės. Galbūt šį procesą paskatino partijų orientavimasis tik į savo numanomą (vadovaujantis apklausų duomenimis) elektoratą ir abejojančius jais rinkėjus. Galima sakyti, kad dar niekada Lietuvoje nebuvo taip profesionaliai naudojama politinė rinkodara kaip 2012 metų Seimo rinkimų kampanijoje. Tai rodo kylančią ir daug profesionalesnę kandidatų ir partijų politinę veiklą.
Vertinant atskiras rinkimuose dalyvaujančias partijas nesunku įžvelgti jų pozicijų skirtumus ir konkurenciją, tačiau visa tai užgožia jaučiamas jų bendrumas ir tvirti tamsūs saitai. Naujų, pajėgių partijų šiuose rinkimuose nėra. Prieš rinkimus įkurtas partijas, bandančias patekti į Seimą eskaluodamos Kauno pedofilijos skandalą , įvardinti kaip visiškai naujas, nesusijusias su sistema negaliu. Manau, kad Katalikų Bažnyčia per daug kišasi į politiką ir kelia sumaištį žmonių protuose. Dar daugiau- veikdama destruktyviai, pasinaudodama sumaištimi ir žmonių emocijomis nori pastebimai (agituodama) ir nepastebimai (valdydama procesus užkulisiuose) prakišti į valdžią dar radikalesnius krikščionis negu yra dauguma TS-LKD sąrašo narių. Nesu prieš religingus žmones politikoje, tačiau nepatinka religiniai fanatikai, iš kurių negalima tikėtis progresyvios Lietuvos.
Todėl rinkimų kampanijoje geriausiai, mano nuomone, atrodo Socialdemokratų partija, kuri turi daug profesionalių, didelės politinės patirties turinčių žmonių bei turi mažiau piktųjų fanatikų. Dar neblogai atrodo Tvarkos ir teisingumo partija. Iš liberaliųjų partijų išskirčiau Liberalų sąjūdį. Visgi šios partijos sugeba išsiskirti, suprantamiau formuluoti savo pozicijas ir atviriau (skaidriau) komunikuoti su žmonėmis. Darbo partija yra aktyvi, tačiau įkalinta savo lyderio ambicijose ir jo pažadų šou, todėl trūksta konstruktyvumo ir rimtumo. Nepelnytai kai kuriuose debatuose nedalyvauja Liberalų ir centro sąjunga, ko pasekoje yra mažiau matoma. Norėtųsi daugiau ir labiau ką pagirti šioje rinkimų kampanijoje, tačiau, deja, nesimato už ką. Viliuosi, kad partijos ir kandidatai dar pasistengs.
Mindaugas Pliauga
www.totas.lt
