„Linksmybės Vilniaus mieste prasideda!“ – džiugiai tarė Vilniaus meras Artūras Zuokas, kai Lukiškių aikštėje buvo atidengta iš smėlio sukurta Johno Lennono skulptūra. Aštuonioliktą kartą vykstančios „Sostinės dienos“ žadėjo intensyvų kultūros renginių ir pramogų dūzgimą Gedimino prospekte, tačiau bitės šiais metais greičiausiai užmigo per anksti: linksmo šurmulio pagrindėje sostinės promenadoje beveik nebuvo.
Šeštadienio dieną Gedimino prospekte spietėsi gausi žmonių minia, tačiau bendra atmosfera nespinduliavo optimizmu ir džiugesiu. Žmonės be didelių emocijų marširavo nuo vienos dešrų krautuvėlės prie kitos arba apatiškai pirko cukrinius gaidelius. „Suvalgėm dešrą, kuri yra klaikiai šalta ir gėrėm alų, kuris dar šaltesnis, – guodėsi Stasys iš Žvėryno. – Viskas prasideda nuo to, kad visi virėjai seniai Ispanijoje skina braškes. O tie, kurie liko, net dešros pašildyti normaliai nesugeba. Dėl to klientai vaikšto susiraukę, nes neprigėrė ir neprivalgė.“
Teigiamų emocijų neskleidė ir prekeiviai: „Ne tiek pavargau, kiek sukaitau. Bet už tai gaunu kilogramą kalakutienos,“ – pajuokavo „Arvi kalakutus“ reklamuojantis jaunuolis, visą dieną vilkintis šio paukščio kostiumu ir bandantis pritraukti pirkėjus. Panašu, kad jaunuolio pagailo ir kitiems: senyvo amžiaus moteris pasiūlė „kalakutui“ obuolį, tačiau šis atsisakė.
Tačiau mažiesiems vilniečiams „Sostinės dienų“ programa turėjo atrodyti patraukli: pripučiamos pilys, žongliravimo pamokėlės, batutai ir vandens pramogos kaip visuomet susilaukė didelio susidomėjimo. Be to, tėvai savo atžalas galėjo palepinti įvairiausiais rankų darbo žaislais, sumeistrautais amatininkų iš visos Lietuvos. Vienas jų, Petras iš Kauno, gyrėsi, kad jis vienintelis šalyje moka gaminti pliušines beždžionių galvas ant virvutės: „Buvo dar Algis iš Šilutės, bet sužinojau, kad prieš keletą metų jis mirė,“ – savo darbo patirtimi dalinosi Petras.
Pietų „desertas“ laukė Lukiškių aikštėje. Čia 14 val. koncertavo merginų grupė „Lady Sisters“. Trys, margais drabužiais ir ryškiu makiažu išsiskiriančios šokėjos linksmai trypė scenoje ir bandė užvesti šalia stoviniuojančius žmones. Savo ekscentriška išvaizda merginos priminė margus tropikų paukščius. Tačiau jų stilistės vardo neprisiminė ar nenorėjo išduoti nei atlikėjos, nei jų vadybininkė Džiuljeta Mankauskaitė. „Dainų tekstus kuria Linas Adomaitis, Žydruolė Mankauskaitė, Martynas Lukovičius, o vieną dainą yra net Svaras sukūręs,“ – apie tekstų, tokių kaip „Judėk, judėk, šok į bytą“ autorius pasakojo grupės vadybininkė.
Tačiau ne visi „Sostinės dienų“ lankytojai buvo įsitraukę į pramogas. Kol vieni skanavo dešras ir lėtai trypčiojo prie scenos, kiti leido laiką stovėdami milžiniškoje eilėje prie spaudos kiosko idant nusipirktų Vilniečio kortelę. Iš eilių ilgio galima lipdyti paprastą statistiką: kuo eilė prie kiosko ilgesnė, tuo didesnė tikimybė, kad ten Vilniečio kortelės dar neišpirktos. Įžengus pro „R–Kiosk“ duris, gali pasijusti it turguje: pardavėja visiems įeinantiesiems šūkauja, kad kortelių kol kas nėra. „O kada bus ne kol kas?“ – piktinosi senyvo amžiaus žmonės, eilėje prastovėję gerą pusvalandį.
Visi praeiviai turėjo galimybę užpildyti „Sostinės dienų“ albumą, kuriame galėjo rašyti savo mintis ir įspūdžius. Nieko keisto, kad šiuo unikaliu pasiūlymu susidomėjo tik mažieji šventės dalyviai: albumo puslapiai buvo primarginti vaikiškų piešinių ir linkėjimų bei padėkų sostinės merui.
Monika Baltrušaitytė
