Nei aš, nei mano vyras nesivaikome jokių naujausių sveikos gyvensenos madų, kurios paskutiniuoju metu keičiasi itin sparčiai. Nesame nei radikalūs natūralistai, nei vegetarai, nei „žaliavalgiai“, nei dar kokie nors kitokie –valgiai. Tačiau tai anaiptol nereiškia, jog mums nesvarbu, kuo ir kaip maitinamės, ką į burną deda mūsų vaikai.
Savaitgalį vienoje iš bene didžiausio tinklo parduotuvių norėjau nusipirkti vaisių – iš jų ketinau savo šeimos nariams pagaminti šviežiai spaustų sulčių kokteilių. Jais šeimyną stengiuosi palepinti kaip įmanoma dažniau. Naiviai tikiu, kad tokie kokteiliai – tik į sveikatą, kaip sakoma.
Vienos didžiausių naujuosiuose Vilniaus miesto rajonuose esančių parduotuvių vaisių ir daržovių skyrius mane pasitiko itin „viliojančiu“ asortimentu: mandarinai tiesiogine to žodžio prasme buvo kaip reikiant papuvę, obuoliai ir kriaušės – nusėtos smulkiomis rudomis dėmelėmis (pirmieji puvinio požymiai), vynuogės – patęžusios, kai kurios jų šakelės net pasidengusios pelėsio pūkeliu. Kivi vaisiais buvo galima piktam kaimynui galvą praskelti – nežmoniško kietumo, kaip akmenys. Juos dar nokinti ir nokinti. Apelsinų ir greipfrutų net nežiūrėjau, nes kelis pastaruosius sykius juos pirkdama mokėjau už žievę – nulupti vaisiai buvo keliskart mažesni. Tokie nupiepę, kaip pasakytų mano šešiametė dukra. Spėju, vaizdelis daug kam pažįstamas.
Nežinau, kas dėl to kaltas – savaitgalis, kai į prekybininkai į lentynas „išmeta“ bet ką, nes žmonės akcijines prekes vis tiek nupirks? Netinkamos vaisių laikymo sąlygos? O gal lietuvių ūkininkai, kad nesugeba nieko užauginti (arba per žiemą išsaugoti) ir dėl to prekybos centrai yra priversti iš ispanijų, italijų, marokų ir kitų pasaulio kraštų importuoti velniai žino kaip augintus, prižiūrėtus ir transportuotus vaisius?
Suprantu, kad nuo to, jog aš piktinsiuosi, kad savo šeimynai negaliu nupirkti jokių normalių vaisių, situacija prekybos centruose tikrai nepagerės. Kita vertus, savo nuomonę išsakius viešai truputį palengvėja ant dūšios. Tačiau man ramybės neduoda vienas normalus klausimas – o kaip organizmą aprūpinti vitaminais? Pastaruoju metu žiniasklaida kone kasdien mirga gydytojų paprotinimais, jog pavasarį kaip niekada organizmas stokoja vitaminų, mineralų, kitokių mikroelementų. Kad norint būti sveikam, būtina valgyti kuo daugiau šviežių vaisių ir daržovių. Tačiau kur tokių rasti? Prekybcentriuose? Net jei ir pavyksta lentynose aptikti geresnį asortimentą, nei šio savaitgalio, nori nenori žmogus susimąstai, o kiek lenkiškuose obuoliuose, ispaniškose vynuogėse, marokietiškose mandarinuose yra nitratų bei kitokios chemijos.
Todėl kiekvieną pavasarį keliauju į vaistinę. Vitaminų... Jau dabar įsivaizduoju, ką šio straipsnio komentaruose skrebena amžinai viskuo nepatenkinti skeptikai – „maisto papildas – chemija“, „maisto papildai – neveiksmingi, tai tik farmacininkų išmįslas“. Bet namo parsinešus „importuotą“ papuvusią ir chemikalais nupurkštų vaisių parodiją, mano galva tiesiog neišneša, kaip visa tai pastiprins tiek po žiemos pabalusią dukrą, tiek mudu su vyru. Vaistinėse, kaip ir visur, yra ir natūralių preparatų, o kaina, įvertinus, kad nurodytą vitaminų kiekį aš su jais TIKRAI gausiu, nėra neprotinga.
Taigi, mano asmenine nuomone, kaip ir visose gyvenimo srityse - protingai, tikslingai pasirinkti vitaminai ir maisto papildai pavasarį dažnam, ypač turinčiam silpnesnį imunitetą - gera išeitis. Vasarą – kitas reikalas. Turguose galima rasti ir nusipirkti tikrai lietuviškų šviežių uogų, vaisių ir daržovių. O ar tai įmanoma pavasarį? Iš patirties drįsčiau tvirtinti – nelabai. Nors vaisių kokteilių jau pasiilgstu...
Aistė iš Fabijoniškių
