Dar vis nerimsta aistros dėl rinkimų rezultatų, kriminalų ir šiaip demokratijos – juk visų balsai svarbūs ir vienodi, o Dalia jau kišasi į rinkėjų valią. Balsai tai gal ir vienodi, bet visi žmonės nėra lygūs ir vienodi, visi tie paistalai apie lygiaverčius žmones verčia galvoti, kad vienintelė santvarka, kur buvo įgyvendintas šis lygumo principas – komunizmas. Demokratijos samprata niekada to neskelbė. Demokratija skelbė, kad visi žmonės yra lygūs prieš įstatymą ir visokiais būdais gali pareikšti savo nuomonę piliečio statusą turintys asmenys (dabar piliečiai visi). Klausimas, ar ta nuomonė turi vienodą vertę (10 litų minimum) ir kas tie piliečiai šiais laikais?
Čia reiktų suprasti, kad dar nepagautas bedarbis vagis ir ekonomikos mokslų daktaras niekada nebus toje pačioje kategorijoje, tačiau kai padarys nusikalstamą veiką ir juos pripažins kaltais – va tada jie bus vienodi kaip du vandens lašai, pasemti iš viešo tualeto klozeto. Dabar abu vadinami lygiaverčiais piliečiais, tačiau kažkada vienas iš jų – tik pagautas – neturėtų būti laikomas piliečiu apskritai, bent jau kurį laiką. Bet net ir laisvėje, ar jų balsai turi tokį patį svorį?
Visi šitie patariamieji referendumai, kalinių balsavimai bei apsidangstymai demokratijomis ir visų piliečių lygumu – viešas cirkas, dėl kurio po to būna daug ikiteisminių tyrimų. Na, Jūs pasakykit – kaip dauguma, prastai išsilavinusių, asocialių, kalinčių už sunkius nusikaltimus asmenų gali nuspręsti, kas geriausia valstybei? Kaip prievartautojo balsas gali būti prilyginamas smegenų mikrochirurgo? O kalėjimuose sėdi turbūt daugiau žmonių, nei iš viso yra mokslo daktarų ar kokius nacionalinius apdovanojimus už nuopelnus turinčių piliečių.
Apskritai, reikia suprasti, kad vyro niekada negalima prilyginti moteriai, o moters vyrui. Negalima sulyginti traktoristo, su biochemijos profesoriumi. Tai skirtingi asmenys, atliekantys skirtingą funkciją ir tie lygumo propagatoriai, dažnai kraipo faktus. Ir šiaip – jokia čia gėda galvoti, kad kažkas yra kvailesnis už tave (bet ir pagrindą reikia turėti), bei jo nuomonė yra nulinė. Svarbiausia tam žmogui nekenkti, nes jis – žmogus. Nekenkti, gerbti žmogų, suprasti, kad jis puskvaišis ir palikti jį ramybėje. Bet jis jokiu būdų nėra lygus su visais ir, beveik visais atvejais, niekada nebus. Teigti, kad visi yra lygūs, tai tas pats, kas sakyti, kad 90 IQ yra lygus 140 IQ. Visi lygūs prieš įstatymą ir visi turi pamatines žmogaus teises, bet ne daugiau. Viskas, kas po to – sapalionės, dvigubi standartai ir paistalai.
Geriausias pavyzdys – Jūs patys. Jei valgote medium-rare kraujuotą steiką, tai dar nereiškia, kad vakare pasikepsit šunienos ir pasigaminsit Cezario salotas. Taip elgiasi net gyvūnų gynėjai – karvę galima valgyti, šuns – ne. Tai kodėl taip sunku pripažinti, kad nėra visi lygūs ir visada bus lygesnių? Nes tai diskriminacija? Tada pirmiausia uždrauskime visokius intelekto testus, nes jo rezultatai patys iš savęs diskriminuoja žmogų, pagal skaičiuką skirstydami jo gebėjimus. Uždrauskime ir darbo pokalbius, nes visi gi lygūs, todėl galima į darbą priimti bet ką. Oi, kiek čia daug reiks uždrausti.
Politiškai taktišku būti yra patogu, nes ta pati puskvaišių dauguma visada eis su tais korektiškaisiais, nei tais, kurie sako tiesą į akis, nors ir labai nemalonią. Labai naudinga ir patogu būti demokratišku, duoti dešimt litų arba tiesiog papirkti visą kalėjimą. Po išpūsti akis ir, apsimetant nieko dėtu debilu, aiškinti – tai yra tikroji demokratija, juk žmonės rinko – jie žino.
Demokratija jau seniai yra nepasiteisinęs valdymo modelis, ypač tais atvejais, kai su kalašnikovais ateinama į nedemokratines šalis atnešti „tikrosios“ demokratijos. Pas mus ta demokratija ateina su nerealizuojamais pažadais ir dešimt litų, bei niekas už tai nebūna nubaudžiamas. Juk aukštesnio moralinio lygio žmogus supranta, kad pažadai nerealūs, o žemesnio ar siauresnių pažiūrų žmonės – nesupranta. Arba jam reikia 10 litų. Kodėl, tie „demokratai“ šūdkandidačiai su visais savo atstovais neina pas išsilavinusius žmones su 10 litų? Nes žino, kad va tas debilas – ims, tas ne debilas – neims ir dar įskūs. Vat, Jums ir visi lygūs.
Deja, geresnio valdymo modelio kol kas nėra, nes labai sunku eliminuoti žmogiškąjį faktorių – dauguma balsuoja valdomi emocijų, dėl skanios dešros ar gražių lyderio ūsų. Iš esmės reiktų įvesti kažkokį žmogaus pilietiškumo koeficientą, kuris didėtų ar mažėtų pagal jo pilietiškumo pasiekimus bei įvairius nuopelnus ar nuodemes. Jo balsą neblogai būtų dauginti iš to koeficiento, nes jei žmogus parašė 100 simfonijų, išgarsino Lietuvą, gavo penkias nacionalines premijas ir dar dvi užsienyje, tai jau pykite-nepykite, jo balsas bus dešimt kartų vertesnis ir juo daug labiau galima pasitikėti, nei kątik balsuoti teisę gavusio snarglio ar visą gyvenimą metalą pragyvenimui vogusio recidyvisto. Labai didelė tikimybė, kad jis ne debilas ir savo nuomonei bent jau turės apčiuopiamų argumentų, kurie nematuojami 10-20 litų ribose.
