Lietuvos aukštųjų mokyklų ir kitų susijusių švietimo įstaigų atstovams pristatyta Nacionalinės studijų kreditų sistemos koncepcija. Šis dokumentas – tai vienas iš 2,5 metų trukusio nacionalinio studijų kultūros kaitos projekto „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas ir diegimas“ rezultatų.
Apžvelgdama visą projektą ir nuveiktus darbus, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė pabrėžė, kad su projekto pabaiga niekas realiai nesibaigia – viskas tik prasideda. Projektu tiesiog suteikti rėmai tolesniam darbui, bet reikia, kad išgrynintos, išdiskutuotos mintys atsirastų konkrečiose studijų programose.
„Lietuvoje vyksta labai svarbūs procesai, susiję su dėmesiu kitokiam studijų supratimui, kitokiai studijų filosofijai, – pabrėžia viceministrė. – Ir, jeigu šiame kontekste kalbame tik apie studijų kreditą, kaip studijų matą, tai skamba labai sausai. Tik tuomet, kai visuomenė išgirsta, kad tai yra nauja studijų organizavimo filosofija, kai dėmesys perkeliamas į studentą, jo gebėjimus, į tai, ką jis gali išmokti, į darbdavių įsitraukimą, susikalbėjimą, tada visiems pasidaro daug aiškiau ir priimtina.“
Šiuo metu Švietimo ir mokslo ministerija koordinuoja tris susijusius projektus. Tai minėtasis ECTS nacionalinės koncepcijos parengimo, Studijų kokybės vertinimo centro įgyvendinamas projektas „Studijas reglamentuojančių aprašų nacionalinės sistemos sukūrimas“ ir Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro projektas „Lietuvos kvalifikacijų sistemos susiejimas su Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąranga“.
Viceministrė N. Putinaitė pastebi, kad, prasidėjus šiems projektams, tarp jų atsirado savalaikis mėginimas kalbėtis. Ir nors ne iš karto viskas buvo sklandu, bet to susikalbėjimo bei tolerancijos daugėjo. Todėl pagrindiniais projekto pasiekimais be jau minėtųjų ministerijos atstovė laikytų suteiktą impulsą tolesniam skirtingų aukštųjų mokyklų atstovų, turinčių besiskiriančius požiūrius į tuos pačius dalykus, bendravimui. Vien susėdus prie vieno stalo ir susitarus, atsiras nacionaliniai studijų supratimo standartai.
„Taigi visas darbas dar tiktai prasideda – studijų proceso kaita yra kultūros kaitos dalykas, ir nereikia turėti iliuzijų, kad šią inicijuotą kaitą mes pakeisime per dvi savaites ar pusmetį. Tai yra mąstymo perorientavimas, kuris vyks tik per diskusijas universitetų, kolegijų viduje. Todėl, manau, tam, kad mes visi pasiektume, ko norime – studijų patrauklumo, lankstumo, kitokio organizavimo, studentų pasitenkinimo, darbdavių džiaugsmo – dar reikės labai daug noro ir kantrybės. Aš būtent to visiems ir linkiu!“ – kalbėjo viceministrė N. Putinaitė.
