Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vytautas Sukackas. Griūtys statybvietėse ir žmonių aukos: kas kaltas – godumas ar žioplumas?

BFL nuotr.
BFL nuotr. / BFL nuotr.
Šaltinis: 15min
0
A A

Tragedija Rygoje, kai sugriuvo pastatas kuriame buvo „Maxima“ parduotuvė ir žuvo žmonės, Lietuvoje sukėlė daugybę diskusijų, kaltinimų, svarstymų ir bauginimų, kurių eilė yra...

Tragedija Rygoje, kai sugriuvo pastatas kuriame buvo „Maxima“ parduotuvė ir žuvo žmonės, Lietuvoje sukėlė daugybę diskusijų, kaltinimų, svarstymų ir bauginimų, kurių eilė yra tendecingi ir net nekorektiški kai kurių sričių specialistų atžvilgiu. Bet tai atskira tema.

Dėl ko įvyko tokia baisi tragedija Rygoje? Ar dėl to kad sugriuvo rekonstruojamas pastatas, ar dėl to kad statybvietėje buvo veikianti parduotuvė su daugybe žmonių?

Griūtys ar avarijos statybvietėje nėra jau toks ypatingai retas reiškinys ir Lietuvoje. Prisiminkime kad ir Ledo rūmus Vilniuje, klojinių griūtį Šiaulių arenoje, „Ekrano“ gamykloje gaisrą ir pan. Vis dėlto šios avarijos netapo tragedija, nes statybvietėse nebuvo pašalinių žmonių. Statytojai, užsakovai, rangovai, kiti statybos proceso dalyviai, draudimo kompanijos atliko tyrimus, sudėliojo faktus, nustatė priežastis  ir baigė statyti statinius, kurie eksploatuojami iki šiol. Kaltieji buvo nubausti: sustabdyti kvalifikacijos atestatai, rangovai bankrutavo (ledo rūmų atvejis), nuostolius padengė draudimas ( „Ekrano“ gamyklos gaisras) ar savo lėšomis padengė nuostolius (Šiaulių arenos atvejis).

Rygos atvejis virto didžiule tragedija, nes žuvo žmonės. Kaip galėjo atsitikti, kad statybvietėje vykdant rekonstravimo darbus veikė parduotuvė, t.y.buvo pašaliniai, su statyba nesusiję žmonės.

Visi kalba apie statybininkų nekompetenciją, projektuotojų klaidas, blogą statybų priežiūrą ir pan. Tyrimai nustatys, kas nepadarė tai ką turėjo padaryti, kad rekonstravimo metu neįvyktų griūtis. Be abejo, taip negali būti, kad rekonstruojamas statinys griūna. Bet atkreipkite dėmesį – nežuvo nei vienas statybininkas. Jie dirbo saugiai pagal savo supratimą ir taisykles. Jų bėda – žioplumas. Tik žioplys gali krauti didelį koncentruotą svorį ant denginio, kai apačioje žmonės. Tik žioplys gali iš viso sutikti dirbti pastate, kuriame yra aibė žmonių. Statybininkų žioplumas iššaukė pastato griūtį.

O kaip atsitiko, kad rekonstruojamame pastate veikė parduotuvė. Ar čia irgi žioplumas? Rekonstravimo metu uždaryti parduotuvę, kad joje nebūtų žmonių – dideli finansiniai nuostoliai. Organizuoti rekonstravimo darbus, kai pastate nėra žmonių (praktiškai naktinė pamaina) – brangu. Godumas ima viršų, rizikuojama žmonių gyvybėmis ir įvyksta tragedija.

Kai žioplumas ir godumas šalia, visko gali sulaukti. O Lietuvoje ar kitokia situacija?

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Temos: 1 Godumas
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt