Vėsus šeštadienio vakaras VDU žurnalistikos studentei Skirmantei, vykstančiai iš darbo Vilijampolėje, Kaune, nežadėjo nieko naujo – pažįstama Kėdainių g. stotelė, žinomas 7 troleibuso maršrutas. Tačiau, netrukus ši apgaulinga ramybė buvo sudrumsta.
Studentei Skirmantei atėjus į stotelę, jokio įtarimo nekėlė kiti joje buvę keleiviai: septynios tauškančios moksleivės ir vienas nuošaliau stovintis berniukas, su striukėje užtrauktu veidu. Visi jie, kaip ir studentė, sustirę laukė viešojo transporto. 20.52 min. visi lūkuriavę keleiviai sulipo į 7 troleibusą. Pavažiavus stotelę, berniukas, su iki pusės paslėptu veidu, nervingai trypčiojęs ir lūkuriavęs prie troleibuso durų, vos joms prasivėrus – stvėrė merginos rankinę ir dėjo į kojas!
Vėliau viskas priminė veiksmo filmo sceną, kurioje didžiąją siužeto dalį užėmė įnirtinga gaudynių scena: plėšikui pradėjus bėgti, atsipeikėjo ir pati apvogtoji. Mergina, dar nespėjus užsitrenkti troleibuso durims, puolė bėgti įkandin vagies ir visu balsu klykti: „Atiduok, atiduok!!!“. Nuo skardaus klyksmo aidėjo visos aplinkinės gatvės. Tačiau niekas nereagavo.Vaikinukui iškart nėrus per gatvę, nuo jo nežymiai atsiliko ir pati auka.
Merginai, kaip ir plėšikui, buvo nė motais gausiai zujanti miesto gatvė – iš visų pusių dideliu greičiu lėkė automobiliai. Saugiai išlaviravę tarp skriejančių automobilių, „bėgikai“ nuo pagrindinės Raudondvario pl. gatvės toliau bėgo į Vilijampolės glūdumą. Čia nebuvo nei žmonių, nei šviesos. Tačiau kova dėl rankinės ir joje buvusios brangios žurnalistinės aparatūros: diktofono, fotoaparato, telefono, darbo užrašų su būsimais straipsniais bei kitų daiktų (dokumentų, el. bilieto, pinigų, kosmetikos) ir toliau tęsėsi.
Bėgant pro tamsoje paskendusius namus, mergina išgirdo kaip už nugaros kažkur tolėliau burzgia automobilio variklis. Besukant į dar vieną klaikų kiemą, automobilis padidino greitį ir galų gale aplenkė „bėgikus“. Automobiliui greitai sustojus, iš jo mikliai iššoko du vyrai juodais drabužiais. Jie sulaikė vagį, o pavogta rankinė buvo grąžinta jos savininkei. Mažasis vagišius spėriai dingo iš įvykio vietos. „Kovinė panelė“, tikriausiai pagalvojo vagis, „matyt ne ant tos „užsiroviau“, o dar tas greitojo reagavimo būrys...“.
Jeigu ne du abiturientai – Karolis Mažeika ir Lukas Levandauskas, studentė Skirmantė nebūtų atgavusi savo rankinės. Niekas nežino, ką galėjo sugalvoti jaunasis plėšikas, galbūt nubėgus į tamsią tarpuvartę, būtų atsikratęs įkyrios aukos.
Kauno Jono Jablonskio gimnazijos abiturientas K. Mažeika gerai prisimena, kad pastebėtas per kelią bėgantis bėglys su rankinuku, pasirodė labai itartinai: „Po kelių akimirkų supratau, kad tai buvo vogta rankinė, kurią bandė atsiimti pagalbos besišaukianti jauna mergina, todėl nedelsdamas skubėjau į pagalbą.“
Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo vidurinės mokyklos abiturientas L. Levandauskas tikina, kad į pagalbą jaunai pilietei skubėjo nedvejodamas. Abu vaikinai sutartinai tikino:„Baisu nebuvo, o jei prireiktų ir vėl pakartotume, čia jau ne pirmas kartas, kai padedame. Anksčiau pagalbos ranką teko ištiesti draugams, taip pat teko padėti moteriškei, kurią gatvėje kėsinosi sumušti vyras.“
K. Mažeika ir L. Levandauskas teigė, kad didžiausią itaką nelikti abejingiem kito nelaimei, padarė geras tėvų auklėjimas. Mergina teigė, kad jai svarbi ne tiek materialinė daiktų vertė, kiek diktofone, fotoaparate ar užrašuose buvusi intelektualinė nuosavybė: imti interviu, darytos fotografijos iš renginių, užrašai su straipsnių konspektais. „Visa surinkta informacija yra neįkainojama“, - teigė Skirmantė.
Kad jums netektų būti kitomis vagies aukomis, patartina visada išlikti budriems.
Būkite atsargūs lankydamiesi Vilijampolėje, čia aukų tyko jaunas vagis. Jo išvaizda: žemas, lieso kūno sudėjimo, vilkintis tamsiai mėlyną sportinę striukę, avintis juodas kelnes. Dėvi tamsius, chaki spalvos batus. Didelio veido, kurio dalį dengia striukė. Ant veido užkritę gelsvi, vos vos banguoti plaukai.
Karolis ir Lukas abejojo, ar jų bendraamžiai pasielgtų taip pat. O ką tokioje situacijoje darytum, Tu?
