Per plauką išvengta nelaimės. Nedaug trūko, kad būtų palindes po galiniais puspriekabės ratais.
Apie išgėrusius dviratininkus 15min.lt jau rašė.
Iš visų eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės, neblaivūs automobilių vairuotojai sudaro 10 proc. Tuo metu iš tokių eismo įvykių, kuriuose dalyvavo dviratininkai, neblaivių yra iki 20 proc. Vilniaus apskrities vyriausiojo komisariato (VPK) atstovo Aivaro Bacevičiaus teigimu, šie skaičiai rodo, jog dviratininkai mano galintys kelyje elgtis mažiau atsakingai nei kiti eismo dalyviai.
„[Statistika] reiškia, kad jie [dviratininkai] gali sau leisti daugiau. Aš taip suprantu, kad jie sau gali leisti neatsakingiau elgtis kelyje. Žinoma, aš negaliu kalbėti apie konkrečius žmonės. [...] Bet statistika rodo, kad jie iš tikrųjų dar labai jauni Vilniaus eismo dalyviai“, – sako VPK nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus viršininkas.
Anot jo, dviratininkai dar tik pradeda integruotis į Vilniaus miestą ir jo eismą. 2012 ir 2013 metų statistika skelbia, kad penktadalis eismo nelaimių sostinėje įvyksta dalyvaujant būtent dviratininkams. Daugiau kaip pusė eismo įvykių, kuriuose nukenčia dviratininkai, įvyksta dėl to, kad jie nesilaiko kelių eismo taisyklių. A. Bacevičius teigimu, viena pagrindinių priežasčių – važiavimas šaligatviu. Dviratininkai turėtų važinėti dviračių takais ir važiuojamąja dalimi.
„Taip pat daug eismo įvykių būna, kai susiduria su pėsčiuoju. [...] Kita kategorija, kai į pėsčiųjų perėją dviratininkas įvažiuoja nuo šaligatvio. Tai yra labai staigus įvažiavimas į važiuojamąją dalį ir sudaro netikėtą kliūtį vairuotojui“, – vardina A. Bacevičius. Pasak jo, netikėta kliūtis automobilių vairuotojams sudaroma ir tais atvejais, kai dviratininkai įstrižai kerta sankryžas, ypač nedideles. Pastebima, kad jie taip pat elgiasi nesaugiai važiuodami tarp juostų.
