Pastebėjau, kad jau masiškai papilto nauja savanaudiškumo mada – statyti autmobilį ant šaligatvio/pėščiųjų tako. „Šaligatviniai vairuotojai“ taip neva stengiasi netrukdyti eismo dalyviams – pėstieji mat yra ne eismo dalyviai arba jie yra nereikšminga smulkmė.
Tokių gudruolių atsiranda net tada, kai to visai nereikia – kelias platus ir net sunkvežimis laisvai galėtų pastatytą automobilį apvažiuoti. Beje, tokia praktika – apvažiuoti sustojusį automobilį – sėkmingai veikia užsienyje.
Tikiu, kad atsiras šimtai nesutinkančių ir prieštaraujančių, kad neva kitaip nėra vietos kelyje (arba jau net šiame pasaulyje), kad „ar aš kam trukdau“ ir t.t. Bet tokios pastangos statyti ant šaligatvio, išskyrus to šaligatvinio darbuotojo storam užpakaliui, jokios naudos neduoda:
- negali praeiti pėstieji
- pravažiuoti su vežimėlių (vaikišku ar neįgaliojo) tampa sudėtinga
- trupa ir skylinėja šaligatvis ir šaligatvio borteliai
- jei šalia auga medžiai – jų šaknys nyksta
- sudaromos avarinės situacijos, nes pėstieji turi įeiti į važiuojamąją
dalį, kad apeiti tokį atumobilį
- plinta teršalai
Idomu būtų išgirsti šaligatvinių vairuotojų nuomonę apie šią naują savanaudišką tendenciją.
Viktoras
