Apie tuos, kurie lieka už durų (2 dalis)

Užrakintų sodybos durų laukti akistatos su žiema. O mes grįžtame po savo rudeniškų išeiginių, pilnais maišais obuolių, kepame pyragus, geriame karštą arbatą, pasineriame į kasdieniškus darbus, ir visai nė motais tas lietus barbenantis į langus (juk ne ant galvos!). Tik šiek tiek dar paburnojame, kad namuose jau šąla rankos, bet netrukus prasidės šildymo sezonas. Ir viskas su mums ir tiems, kuriuos mes saugom, bus gerai... O jiems?

Ko laukia jie? Tie, kurie dar vasarą atklydo į mūsų linksmas ir jaukias sodybėles, ieškodami draugijos. Tie, kurie surado mus- savo draugus, o dabar- sudie? Sezonas baigėsi ir vietoj pažįstamo veido, prie durų pasitinka sunki spyna? Kaip jiems paaiškinti, kad nei šiandien, nei rytoj, nei poryt į vidų jie nebeužeis? Kad viskas baigta!- Garsus juokas, žaidynės smilgose, sotus gyvenimas,rūpestis- viskas. Tiesiog, pasibaigė.

Žmonės grįžo į savo namus. O jie liko, nes jie ne žmonių,- jie niekieno. Tik benamiai kačiukai atvesti benamės katės. Vis dar prie to paties užrakinto namelio, glaudžiantys savo mažas ausytes prie sienų: ar neišgirs pažįstamų balsų. Vis dar tikintys, kad štai tuoj tuoj, dar pakentės ir viskas grįš į savo vėžias, kai dar buvo šilta, saugu, kai dar net negalėjo pagalvot, kad kada nors bus kitaip.

Prie vienos iš daugelio sodybų, šiuo metu laukia vos kelių mėnesių KAČIUKAS ir KATĖ-mama, kuriems bilietą į laimingą gyvenimą gali padovanoti tik vienas iš Jūsų. Ištiesta pagalbos ranka jiems reikštų gyvenimą, o Jums- amžinai dėkingą draugą.

Mažylis ir katytė sveika. Neleiskime jiems pavirsti sustingusiais ledukais taip kantriai laukusiems, bet taip ir nesulaukusiems namų.

Galėdami suteikti pagalbą ar bent trumpalaikius namus, skambinkite sodybos šeimininkei Ievai 8 646 90996 (Vilnius), kuri kreipėsi į mus su prašymu padėti kačiukams surasti namus.

Kačiukai skubiai ieško namų..