Gal ne visai taip. Ar kauniečiai turi laiko savanoriauti, padėdami beglobiams murkliams? Atsakymas ne visai toks, kokio norėtųsi. Daugiausia norima tik priduoti - kaip nebereikalingą tarą.
O juk bet kokiu atveju atidavimas į prieglaudą - tai tik pati pradžia. Dar ne gyvūno išgelbėjimas, dar ne nauji namai. Iki to neretai ilgi mėnesiai, matant, kaip liūdi katinėlis, visą gyvenimą buvęs žmogaus draugu, kaip nesupranta, kodėl staiga čia atsidūrė... Tai ilgos savaitės, gydant sergančius, kiekviena diena - aplankant, kad sutvarkytum, pašertum, paguostum. Šiuo metu labai trūksta rankų, trūksta laiko ir jėgų.
Savanoriauti gyvūnų globos srityje gali ir jauni, ir seni. Gali studentai ir pensininkai, bedarbiai, tarnautojai ir menininkai. Svarbu tik atsakomybė ir rimtas nusiteikimas.
Jei gali skirti per savaitę valandą, kitą beglobiukams, jei nesi baltarankis ir neaplsti pamatęs katės kakutį, parašyk info@katinosvajone.lt. Savanoriaujančios moteriškės viską aprodys ir nepaliks vieno su katėmis akis į akį. Taip pat reikia žmonių su automobiliais pagalbos (kelionės pas veterinarus), fotografuojančių ir rašančių skelbimus, straipsnelius. Trūksta materialinės paramos (kačiukų sezonas - o kur juos dėti, kai narvai visi užimti), tad žmonės, mokantys jos ieškoti, irgi labai laukiami.
Nebūkite abejingi, juk niekas nesikeis, jei patys nedėsime pastangų!
