Ar nieko nepamiršote sodybose?

Ruduo, atrodo, jau užleidžia savo pozicijas žiemai. Žmonės vis rečiau lankosi užmiesčio sodybose, vasarnamiuose, kaimuose. Išvažiuodami neretai pamiršta ne vien į šiltnamio kampą atremtą kauptuką, neužklotą rožių kerą, bet ir juos – miaukiančius ir amsinčius keturkojus. Tyčia pamiršta. Vasarą prasargavę arba gaudę peles, džiuginę savo šeimininkus, jie tiesiog tampa nebereikalingi ir paliekami, nes „kaip nors pramis“.

Nepramis. Valkatauti priversti buvę naminiai šunys ir katės turi labai mažai šansų išgyventi. „SOS gyvūnai“ prašo visus neabejingus žmones paplatinti šį skelbimą, plakatą, šią idėją – savo bloguose, tarp giminių, gal net savo sodų bendrijoje. Turime būti atsakingi ne vien „sezono metu“.

Jei kalytė ar katė nuolat atsiveda jauniklių, kurie niekam nereikalingi – reikia pasirūpinti ją sterilizuoti, bet nepalikti mažylių vargti vargo prie užvertų sodybos durų.

Jei šuo senas, nebesargus, tai nereiškia, kad jis nusipelnė tik žvarbti patvory, o ne ramiai ir šiltai pragyventi savo gyvenimo mėnesius ar metus su savo žmonėmis.

Mes juk atsakingi už tuos, kuriuos prisijaukinome.