Daug ką graudino istorija, kai šuo liko vienas prie tuščios sodybos, nes pagyvenusiam šeimininkui susirgus ir išsikrausčius į miestą, joje niekas nebegyveno. Katėms ir kitiems šuneliams namai surasti, o Reksui niekaip nesisekė... Jį kas kažkiek laiko lankydavo šeimininko anūkas, pašerdavo, pavedžiodavo, pažaisdavo su išsiilgusiu bendravimo šunimi, bet bėgo dienos, artėjo žiema, prastėjo keliai... Vienas paliktas Reksas liūdėdavo. Niekas jo nenorėjo. Negražus? Per didelis? Per mažas? Per piktas?.. O ne, tai ne apie jį. Reksiukas visai nepiktas, aišku, paloti paloja, kai reikia, bet kraugerišku sargu tikrai nebus. Jam smagiausia bendrauti, jis net kiek drovus su nepažįstamais.
Iš kur žinome? Ogi todėl, kad Reksas jau kurį laiką gyvena „SOS gyvūnų“ prieglaudoje Vilniuje. Jo net rišti dienos metu nereikia, žino, kur jo teritorija, nebėga, laikosi prie pažįstamų žmonių, na, pakaulyti skanėstų mėgsta, bet to nedaro per įkyriai. Žino ribas.
Jo storokas kailis ir vilkiška povyza, o gerai maitinamas tapo tikru gražuoliu. Ne iščiustytu ponaičiuku, o tikru Reksu, sodybos šunimi. Jis ne vėjavaikis, ne pasiutęs skalytojas, be to, labiau draugas negu apsauginis. Pažiūrėkite į atsidavusias jo akis. Jis puikiai dar ne vienerius metus gali praleisti su nauja šeima, naujuose namuose.
Jei norite susipažinti, užsukite į prieglaudą, Minsko pl. 33a (už Liepkalnio Nemėžio kryptimi). Tel. pasiskambinti 8 683 69502, Ilona, info@sos-gyvunai.lt
