Katytė, kurią pavadinau Tavija, kas vakarą murkdama guli man ant kelių. Palietus ją, ji suspaudžia letenėles ir apsiverčia, kad būtų paglostytas ir jos pilvukas. Vasario 24-tąją, kada pradėjau rašyti šį skelbimuką, katytė buvo vos porą valandų pas mane. Prieš tai jos tolimesnis likimas buvo rimtai svarstomas. Matote, katytė gyveno su savo šeimininke. Moters sveikata pradėjo prastėti, ilgainiui ji nebegalėjo tinkamai savimi pasirūpinti, taip pat ir rainiuke. Bute pradėjo lankytis slaugytojai, o keturkojai tekdavo vis mažiau dėmesio.
Galiausiai Tavija liko viena. Iš išgąsčio ir vienatvės ji pasislėpė ir savaitę niekas nežinojo, kad tuščiame bute likusi augintinė. Radus katytę nebuvo lengva persigandusį padarėlį pagauti, tačiau pavyko ją patalpinti į narvelį. Taip katytė gyveno dar dešimt dienų. Per šį laiką buvo ieškoma, kaip padėti benamiukei. Žmonės, kurie ją rado atvežė žaliaakę į "TOTO" kliniką sveikatos patikrinimui. Taip praėjus kelioms dienoms po vizito apie ją ir sužinojau. Pasakojimas apie baugiai žvelgiančią rainiukę, susigūžusią ant stalo, kuri neturi kur dėtis, bet murkia iš visos širdies mane labai sujaudino. Taip pasiryžau priglausti nelaimėlę. Jau pirmąsias valandas namie ji murkė ir vartėsi, norėjo būti glostoma. Retkarčiais išsigąsdama garsų ar staigesnių judesių pabėgdavo slėptis, bet pakvietus vėl nedrąsiai partipendavo pasimeilinti. Kuo toliau, tuo rainiukės baimės tolo, dabar ji nebijo užšokti ant lovos, prisėlinti prie pat veido ir niuktelti galvele.
Ji dažnai žiūri žmonėms į akis, murkia ir retkarčiais tyliai kniaukteli. Stengiasi kuo daugiau laiko būti šalia, prašosi ant kelių. Lovoje visada atsigula šalia arba užsirango ant nugaros ar pilvo. Kai nieko nėra kambaryje, įsilenda po kaldra ir miega. Parvykus iš darbo visada randu kambarį tokį, kokį ir palikau. Tik kauburiukas, bylojantis katytės buvimą po patalais, būna pakeitęs vietą ir formą. Tavija iškadų nepridaro. Ji labai prieraiši ir be žmogaus palaikymo tikriausiai vėl įsisuktų į tą depresiją ir baimę, kurioje buvo. Tačiau labai džiaugiuosi jos daroma pažanga. Jos vaikiškais žaidimais su pliušinėmis pelytėmis ir kamuoliukais. Murkimu ir trynimusi. Net nelabai patogiais jos bandymais prausti man plaukus, būtent taip, kaip kad prausia savo kailiuką. Džiaugiuosi jos draugija kasdien, didžiuojuosi jos augančia drąsa. Be galo džiaugiuosi ir kartu bijau, kad kuo daugiau laiko praleidžiame kartu, tuo sunkiau abiems bus išsiskirti. O skirtis būtina, laikausi pažado sau, neįsimylėti globotinių, nepasilikti jų visam laikui, nes tokiu atveju nebegalėsiu padėti kitiems, nebegalėsiu priimti į nuomojamą kambarį daugiau nelaimėlių negu leidžiama.
Todėl tikiuosi, kad atsiras Tavijai žmogus, kuris bus kantrus ir lauks jos baimių pabaigos, kuris mylės ją už tai kokia ji yra. Riestanosiukė neišranki maistui, moka naudotis kraiko dėže, yra nublusinta, nukirmėlinta, skiepyta ir sterilizuota. Prieš dovanojimą pasirašoma dvišalė sutartis, kuri suteiks dideles nuolaidas tolimesniems katės skiepams. Su galimybe atvežti į Kauną, Klaipėdą, Tauragę, susitarus ir kitus miestus.
