„Eglutė skarota, eglutė žalia.Meškutė gauruota ją lanko šile“ Nors realybėje meška yra gana rūstus, pavojingas gyvūnas, daugelio mūsų sąmonėje išgirdus žodžius „meškutė“, „meškinas“ iškyla šilti, jaukūs, mieli vaizdiniai...
Kai „Lesės“ vadovė Vesta pirmą kartą pamatė šią kalytę http://lese.lt/lt/dovanoju/type.2;g.14518 , pamanė, kad ji nebegyva. Kalytė tiesiog tysojo šalikelėje, o šalia jos sukiojosi tuoktuvinių tikslų turintis patinas. Vesta sustabdė automobilį, puolė makabriško vaizdelio pusėn ir... kalytė pakėlė galvą. Gyva! Kalytė atrodė gerokai apleista, akivaizdžiai nebeturinti ja besirūpinančių žmonių. Todėl ji tučtuojau buvo įsodinta į automobilį ir atkeliavo į Buivydiškėse (Vilniaus r.) esančią „Lesės“ prieglaudą. Ši nebejauna, didelė ir draugiška keturkojė gavo Milos vardą (rasta Mileišiškių soduose). Tačiau nemenkas stotas, garuotas kailis, snukučio išraiška ir dar kažkas neapčiuopiama lėmė tai, kad savanoriai ją vadina tiesiog Meška.
Jei paklaustumėte kalytę pažįstančių žmonių, kokia ji, daugelis nesvarstydami atsakytų – faina. Į šį nevisai lietuvišką žodį telpa labai daug kas – ramumas, santūrumas, geranoriškumas, noras bendrauti su žmonėmis, išvengiant erzinančio įkyrumo. Tiesiog žavesys. Meška, būdama jau rimto amžiaus, nestrakalioja kaip pašėlusi, neamsi reikia ar nereikia. Išvesta pasivaikščioti, ji neskubėdama dėlioja jau netrumpą gyvenimo kelelį numynusias kojeles. Nuėjusi tiek, kiek, jos supratimu, „priklauso“, sustoja. Pakelia į greta žingsniuojantį žmogų galvą, pažvelgia lyg sakytų „manau, jau atėjom“. Tada pati apsigręžia ir vėl dėlioja kojeles (dabar jau - prieglaudos kryptimi) drauge vesdamasi ir savo palydovą.
Meškos kojelės ir yra mūsų galvos skausmas, dėl kurio kreipiamės į Jus. Šios nebejaunos kalytės sąnariukai, deja, negali pasigirti gera būkle, kas turbūt nenuostabu atsižvelgiant į jos amžių ir benamio praeitį. Prieglaudoje katastrofiškai stinga vietos įkurdinti didelę Mešką bent kiek komfortiškiau. Be to, kalytė mėgsta gulėti tiesiog ant betoninių grindų, ignoruodama savo patiesalą, kas atėjus rudens darganoms ir artėjant žiemos speigams dar labiau pakenks ir taip nesveikiems sąnariams. Todėl prašome Jūsų supratimo ir pagalbos – gal rastumėte mūsų Meškutei šiltą kampelį savo namuose? Ji Jūsų labai netrukdys ir nevargins. Šiltas paklotas, dubenėlis maisto, neilgas pasivaikščiojimas ir draugiški paglostymai. Tai viskas, ko jai reikėtų. Už tai Meškutė Jums atlygintų nuoširdžiu prieraišumu, lydimu žavios „meškiškos šypsenos“.
Jei galite padėti mums pasirūpinti senjore Meška taip, kaip reikalauja jos sąnarėlių būklė, o mes, deja, neįstengiame, susisiekite, prašom, su „Lesės“ vadove Vesta tel. nr. 8-605-33452.
Linkėdami Jums šilumos ir jaukumo šaltuoju sezonu tikime, kad Jūsų dėka ir šiluma, ir jaukumas neaplenks ir mūsų numylėtinės Meškos.
