Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Gimiau tam, kad kentėčiau

Nuotraukos pavadinimas
Nuotraukos pavadinimas
Šaltinis: 15min
0
A A

2012-11-15 d. gyvūnų globos interneto svetainėje atsirado skelbimas, informuojantis, kad Vilniaus mieste Pavilnio raj. Džiaugsmo g. rasta labai išsekusi, rami, draugiška kalytė,...

2012-11-15 d. gyvūnų globos interneto svetainėje atsirado skelbimas, informuojantis, kad Vilniaus mieste Pavilnio raj. Džiaugsmo g. rasta labai išsekusi, rami, draugiška kalytė, kurios akyse spindėjusios skausmo ašaros, neleido ją radusiems žmonėms nusisukti.

Pamačiau tas akis, žvelgiančias iš skelbime įkeltų nuotraukų, ir… visą kūną nusmelkė šiurpas, grąžinęs mane į 2011 m. balandžio 18 d., Verbų sekmadienį, kai sulaukiau labai vėlyvo skambučio: Pavilnyje Pučkorių parke aštria viela apraizgytomis kojomis nemaža kalytė pririšta prie medžio, ką daryti, kur dėti? Galvoti nebuvo kada, ir jau po geros valandos, perskrodusi automobiliu naktinį Vilnių, beveik 30-35 km. iš Pavilnių į Žaliuosius ežerus, kankinę radusi jauna pora įsuko į mano namo kiemą.

Akys... nepamiršiu jų niekada: ašarotos, didelės, o jų gelmėje glūdi baimė, skausmas ir neviltis. Viena koja jau išvaduota iš vielos kilpos, antra patinusi, dar veržiama baisaus skausmo vainiko, liaunas, išsibadavęs kūnas įsitempęs vos išlaikė papilvėje didelius pieno pritvinkusius spenelius. Kas taip pasielgė su maitinančia mama? Skubiai nukirpau vielą ant antros kojos, pamaitinau, pagirdžiau ir apnakvindinau. Tą naktį, tikiu, ji sapnavo mano švelnias rankas ant savo išliesėjusio kūno, gardaus maisto kvapą ir kitus, turbūt pirmą kartą per savo gyvenimą patirtus malonumus.

Pavargęs kūnas retsykiais sudrebėdavo: dabar ji sapnuoja savo vaikus, kur jie, kas su jais… Ryte ji peršoko aukštą mano namo kiemo tvorą, peršoko tam, kad bėgtų ieškoti jų, nežinodama, o ir nenorėdama žinoti, kad juos gyvus ko gero užkasė ta pati ranka, kuri po to apraizgė jos kojas vielos pančiais… Motiniška meilė nugalėjo, ir ji pasirinko ilgą kelionę į namus, kurių, tikrų, saugių ir neturėjo, vietoj sotaus, laimingo gyvenimo.

Ieškojau jos visus tuos pusantrų metų, ieškojau jos akių interneto platybėse, sanitarinėse tarnybose: jokių pėdsakų, kaip skradžiai žemę… Nuotraukos nebuvau spėjusi padaryti per tą trumpą nakvynę mano namuose, bet atmintyje išliko kiekviena jos kailio dėmelė, ir akys: didelės, ramios, ašarotos, pilnos skausmo ir motiniškos meilės.

Nebetikėjau pamatyti tas akis dar kartą. Pražuvo, mąsčiau, pražuvo bėgdama skersai Vilnių, judriomis gatvėmis, vedama aklo instinkto, bėgdama atgal į ten, kur ją nuskriaudė...

Radau, štai jos, vėl žvelgia į mane iš nuotraukų skelbime, jos gyvos, jose ta pati kančia, ta pati ramybė, tas pats protu nesuvokiamas pasitikėjimas žmogumi… Tu grįžai, tu gyva.

Dabar, gerųjų žmonių, kurie rado ją antrą kartą po tiek laiko toje pačioje vietoje, pavadinta Morta, ji laukia, kantriai laukia naujo savo gyvenimo etapo: be skausmo, be bado, be rūpesčių dėl savo atžalų, be minties, kad rytojus niekada neišauš… 

Ačiū labai, mielieji, kad nepraėjote pro šalį, kad grąžinote širdį kankinančią praeitį, kad neturėdami galimybės (nes namie jau glaudžiasi ne vienas augintinis) radote šiltą, laikiną kampelį šiai kankinei.

Skambinkite, norėdami priglausti visam laikui šią daug kentėjusią, tačiau meilės žmogui nepraradusią žavuolę,

Tel. nr. 8 606 50618 ir 8 672 75032
 

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt