Esu jauna, 1- 2 m. kalytė, šiuo metu globėjos namuose vadinama Golda (1 - 3 nuotr.). Nusikaltau vien tuo, kad gimiau, nes per visa savo dar trumpą gyvenimą buvau tik skriaudžiama, ujama, spardoma. Niekada neturėjau to vienintelio, mylinčio šeimininko.
Gyvendama benamio, bedalio, beglobio gyvenimą dažnai gatvėse akimis pavydžiai nusekdavau sočius, laimingus, besišypsančius, išpuoselėtus savo gentainius, išdidžiai žingsniuojančius šalia šeimininkų. Jų švarūs kailiukai, kaip aukso smiltys, blizgėdavo saulėje.
Prie visų bėdų, lydinčių mane nuo kūdikystės, prisidėjo dar ir tai, kad 2012 m. vasarą pasijutau besilaukianti šunyčių. Nieko kito man neliko, kaip iš miesto šurmulio, trauktis į kokią ramią, medžiais ir krūmais apsuptą vietą ir stengtis įsikurti taip, kad mano vaikeliai, kurie beldėsi į šį baisų pasaulį ir buvo laukiami tik manęs vienos, būtų kiek įmanoma saugesni. Viename iš Vilniaus miškelių išsirausiau olą.
Cypsinčių „džiaugsmų" gimė aštuoni. Žmonių, kurie gailėjo manęs, dėka mes buvome maitinami, ir mano cypliukai paaugo, bet kai jie vis dažniau iš olos išbėgdavo pažaisti saulutėje, užkliūdavo piktą akį turintiems žmonėms, kurie galiausiai iškvietė šungaudžius.
Rugpjūčio mėn. viduryje prie mūsų olos atvažiavo vyrai aukštais guminiais batais. Tie batai man ir mano mažyliams įstrigo todėl, kad nujausdami artėjančią skaudžią nežinią bijojome pakelti akis į viršų, baimės pilnomis akimis matėme tik batus. Galėjau pabėgti nuo tų batų, bet mano mažyliai - ne, todėl tik nuolankiai pritūpiau, kai mane ir juos vieną paskui kitą kėlė į didelę, piktai burzgiančią mašiną.
Garsiai virptelėjusios užsidarė sunkios narvo grotos, atskiriančios mane ir mano stebuklėlius nuo pasaulio, kuriame vargau vargelį, nuo pasaulio, kuriam manęs nereikėjo... Turbūt mano ir mano mažylių, apspitusių mane Grindos narve, akys nuotraukoje, kuri buvo patalpinta gyvūnų globos internetinėje svetainėje, skleidė tokį liūdesį, neviltį ir baimę, kad jas pastebėjo, pastebėjo žmonės, kuriems parūpo mūsų likimas.
Šiuo metu aš ir mano mažyliai esame saugūs, gyvename laikinos globėjos namuose Šakių rajone ir ieškome tikrųjų šeimininkų: atsakingų, gerų žmonių, kurie priglaustų mus ir mums daugiau niekada netektų vargti, kentėti, badauti. Mane dovanos sterilizuotą.
Globėjai sunku, bet mes fantastiškai nerūpestingai, išdykaudami leidžiame laiką. Vaikučiai pajuto, kad turi linksmą vaikystę, kurią iš jų buvo bandyta atimti. Jiems dabar apie 4 mėn. amžiaus. Jie linksmi, judrūs, smalsūs mažyliai, ieškantys savojo gerojo žmogaus, kurio namuose galėtume gyventi, mylėti, sargauti ir mirti laimingi...
Labai tikiu, kad ir aš ir mano vaikeliai rasime tuos vienintelius, kuriuos mylėsime, ginsime ir būsime ištikimi jiems iki paskutinio atodūsio.
Aira (4 - 6 nuotr.), Aiva (7 - 9 nuotr.), Džoli (10 - 12 nuotr.), Dina (13 - 15 nuotr.) ir Doblis (16 - 18 nuotr).
Skambinkite, mes labai laukiame savų namų, tel. nr. 8 606 50618, 8 606 22712
