Gyvūnų skriaudikams pasiimti gyvūnus iš prieglaudų taps sunkiau – Lietuvos gyvūnų globos organizacijos planuoja efektyviau dalintis informacija apie netinkamus gyvūnų šeimininkus. Būtent tokiam tikslui sukurtame tinklapyje Blogiseimininkai.lt organizacijos planuoja dalintis duomenimis apie asmenis, kuriems neturėtų būti atiduodami gyvūnai. Šie duomenys bus prieinami tiktai gyvūnų globos organizacijoms ir neprieinami viešai. „Tokio pobūdžio projektas Lietuvoje kuriamas pirmą kartą. Gyvūnų globos organizacijos pagal galimybes visada stengiasi dalintis informacija, tačiau iki šiol neturėjo vienos konfidencialios nepatikimų šeimininkų duomenų bazės. Būtent dėl to yra pasitaikę nemažai liūdnų atvejų, kai neatsakingi šeimininkai, atidavę apleistą savo šunį į vieną prieglaudą, tuoj pat kitoje prieglaudoje galėjo pasiimti kitą naują mažą šuniuką. Pavyzdžiui, neseniai spaudoje buvo garsiai nuskambėjęs atvejis, kai Alytaus rajone gyvenantis vyras pasiėmė ir pradangino 54 šunis iš prieglaudų. Būtent tokiems atvejams norime užkirsti kelią“, teigė VšĮ Gyvūnų globos fondas vadovė Justė Zabarskaitė.
Pranešti apie netinkamus šeimininkus gyvūnų globos organizacijoms tinklalapyje Blogiseimininkai.lt galės ir privatūs žmonės. Nepatikimais šeimininkais gali būti laikomi visi asmenys, kuriems dėl įvairių priežasčių neturėtų būti atiduodami gyvūnai: pavyzdžiui, žmonės neprižiūrėję savo augintinių, nemaitinę, nesuteikę gydymo, sužaloję, skandinę ar užkasę augintinio atsivestus šuniukus ar kačiukus, per žiemos šalčius laikę savo šunį neapšiltintoje būdoje, tyčia auklėję šunis pulti žmones ar kitus gyvūnus, be rimtos priežasties atidavę savo gyvūnus į prieglaudą ar nuvežę užmigdyti net nepasistengę patys nebereikalingam gyvūnui rasti naujus šeimininkus, išmetę atsibodusius gyvūnus į gatvę ir pan. Pavyzdžiui, gyvūnų globos organizacijos dažnai susiduria su atvejais, kai asmenys skambina į gyvūnų globos organizacijas, grasindami išmesti gyvūną į gatvę, jeigu savanoriai tuoj pat neatvažiuos jo pasiimti. Nepatikimais šeimininkais taip pat gali būti laikomi asmenys, kurie myli gyvūnus, tačiau neturi galimybių suteikti jiems reikiamų sąlygų. Vienas iš tokių atvejų Vilniuje buvo neseniai aprašomas spaudoje, kai Kavoliuko g. esančiame bute gyvūnų globėja laikė ir veisė dešimtis sergančių kačių, kurias vėliau turėjo gelbėti kelios gyvūnų globos organizacijos. Dalis kačių liko aklos visam gyvenimui ir turi ribotas galimybes sulaukti naujų šeimininkų.
„Ši informacija bus konfidenciali ir skirta išimtinai tik gyvūnų prieglaudų atstovams, kurie turės galimybę prieš atiduodant gyvūnus pasitikrinti, ar asmenys nėra turėję problemų su kitomis prieglaudomis, savo nuožiūra atidžiau pasiklausinėti šių žmonių apie jų anksčiau turėtus augintinius, laikymo sąlygas ir spręsti, ar dovanoti jiems savo globotinį. Į gyvūnų prieglaudas patenkantys gyvūnai jau yra pakankamai prisikentėję. Jie paprastai patiria didžiulį stresą dėl pasikeitusių sąlygų, ilgisi savo šeimininkų, dalis gyvūnų į prieglaudas patenka sužaloti ar ligoti ir turi iškentėti daugybę nemalonių ir skausmingų gydymo procedūrų. Kai toks gyvūnas pagaliau yra pasirengęs keliauti į naujus namus, būtų labai liūdna atiduoti jį žmonėms, kurie yra nepasiruošę, neatsakingi ar neturi galimybių gyvūnu tinkamai pasirūpinti. Naujo projekto tikslas – kad tokių atvejų būtų nors šiek tiek mažiau“, teigė J. Zabarskaitė.
Straipsnį parengė „Gyvūnų globos fondo" įkūrėja Justė Zabarskaitė
