Tamsų ir siaubingai šaltą trečiadienio vakarą geltonuosiuose vagonėliuose (LGGD Vilniaus skyrius) darbai jau buvo baigti - šunys pavedžioti, pašerti, jų narvai sutvarkyti, šilti guoliukai patiesti.
Savanorės po truputį ruošėsi namo... Tačiau... jų laukė skaudi staigmena - netoliese už Grindos vartų prie medžio pririštas ir pusnyje paliktas nedidelis, bet siaubingai išsigandęs šunelis. Beviltišku lojimu jis baidė savanores nuo savęs, taip norėdamas apsisaugoti, o tuo pačiu ir atkreipė dėmesį į save, nes likti nepastebėtam tokiame šaltyje šuneliui reiškė lėtą ir kankinančią mirtį...
Nepaisydamos draudimo imti šunis iš gatvės, savanorės parvedė šuniuką į šildomą vagonėlį, patiesė šiltą guoliuką, padavė košės ir paliko nakčiai - nurimti, pailsėti ir susitaikyti su ištikusia nelaime ir protu nesuvokiamai žiauria žmogaus išdavyste.
Šiam naminukui labai baisu buvo įžengti į vagonėlį, visiškai nepanašų į jo iki šiol buvusią aplinką, ir tokį triukšmingą, pilną kitų - dabar jau jo likimo brolių beglobių - balsų ir kvapų... Jam tikrai lengviau būtų namuose - nors ir naujuose, svetimuose, tačiau ramiuose ir šiltuose.
Labai ieškome šiam išduotajam bent jau laikinos globos, kur jis galėtų nusiraminti ir apsiprasti su jo pasikeitusiu gyvenimu, kur naujo žmogaus rūpestis užglaistytų jo senojo „šeimininko" paliktas širdutės žaizdas.
Jeigu galite suteikti bent laikinus namus šiam nedidelio ūgio, bet labai nelaimingo likimo šuneliui, skambinkite vagonėlių savanorėms ir atvažiuokite susipažinti su juo.
8-616-15454, Indrė
