Puošia mane rusų mėlynųjų katyčių spalva, lietuviški tamsesni dryželiai ir nukirsta uodegėlė. Turiu mažytę rudą nosytę ir dideles sodrias žalias akis. Tai katytė Dūmė - dar visai jaunutė, bet kentėjusi ir vargusi visą savo dar trumpą amželį.
Noriu papasakoti Dūmės istoriją nuo tada, kai aš ją, kaip ir kitus Šiaurės miestelio katinėlius (iš viso įvairiose vietose apie 20), pradėjau maitinti eidama į darbą. Pirmas susitikimas su šia miniatiūrine katyte įvyko dar prieš gerus du metus Vilniuje Šiaurės miestelio teritorijoje prie Lapino ir kitų ten daugybės esančių autoservisų (Sigmos g-los teritorijoje). Tą rytą ji pribėgo prie manęs prašydama maisto ir nuo tos dienos pastoviai jo gaudavo. Ji skyrėsi nuo kitų visai laukinukų Šiaurės miestelio katinukų tuo, kad ją galima buvo paglostyti, ji eidavo prie žmogaus, glaustydavosi jam apie kojas.
Užuovėją nuo vėjo ir lietaus jai suteikę buvo vyrai, dirbę viename iš to kiemo dirbtuvių. Viena kiniečių restorano (esančio Sigmos patalpose) darbuotoja taip pat nuolat nešdavo jai maisto atliekas. Kadangi niekada neturėjo rūpestingo šeimininko vargšelė nuolat vesdavo į pasaulį tik jos vienos laukiamus jauniklius, kurie, vieni ūgtelėję, kiti iš karto, kažkur pražūdavo, palikę pilkutę mamą, pačią atrodančią, kaip vaikas, skausme, gailiai apverkti savo neišgyvenusių mažylių.
Toje Sigmos g-los teritorijoje, kur lauke ir gimė ši pilkutė vargo vargti, gyveno prieš tai jos mama (apie tai man papasakojo mano kolegė, kuri maitindavo jos mamą). Dūmė gimė taip pat nelaukiama vadoje, kurioje buvo 5 katukai. Gyva liko ji vienintelė. Trys katuliai pradingo (žinoma neišgyveno), o Dūmė ir jos vienas iš brolių paaugę iki kelių mėnesių patyrė neapsakomą žmogaus žiaurumą. Abiems vienas darbininkas nukirto uodegytes. Pilkutei pasisekė labiau- kirvis praslydo aukščiau, palikdamas dar beveik pusę uodegėlės, o broliukas, kuriam uodegytė buvo nukirsta prie pat užpakaliuko, mirė nukraujavęs...Tokia baisi, lauke gimusių, niekam nereikalingų gyvybių egzistavimo realybė.
Supratau, kad bėda su meilia, miniatiūrinio dydžio, beuodege katyte atsitiko šių metų vasario mėn. pradžioje per didžiuosius speigus. Kurį laiką jos nemačiau, o perskaičiusi vieną naujieną gyvūnų globos svetainėje, kad prie akių klinikos Verkių gatvėje kaip tik tomis dienomis klykia šąlantis pilkas, beuodegis katinukas, supratau, kad tai ji. Kiekvieną rytą ir vakarą po to eidavau į nurodytą vietą, įtardama, kad tai - mano pilkutė, bet tarp namų mane pasitikdavo tik stūgaujantis vėjas ir pūga. Supratau baisią tiesą- ji sušalo, nes mano negerą nuojautą patvirtino ir tas faktas, jog jos užuovėjos (sandėlio-dirbtuvių, kuriose ji glausdavosi) būtent nuo vasario 1 d. neliko (firma išsikėlė kitur, klausiau apie tai kitų vyrų, kurie dirbo šalia), liko tik atlapotos tuščių patalpų durys. Širdį persmelkė skausmas: pavėlavau, atleisk mažyle, nežinojau, kad tu nebeturi, kur glaustis būtent per pačius baisiausius šalčius.
Stebuklas įvyko 2012-03-15 d., kai toje pačioje gyvūnų globos svetainėje pamačiau savo globotos pilkutės, dabar jau pavadintos Dūme, nuotrauką. Į mane žvelgė tos pačios didelės akys. Trūksta padėkos žodžių, nemoku jų išreikšti merginoms, kurios būtent vasario mėn. pradžioje per tuos didžiuosius šalčius išgelbėjo ilgai, ne vienerius metus varganą gatvės gyvenimą gyvenusią katytę. Tai todėl aš jos tada ir neradau. Pasirodo savo nevilties kupinu balseliu ji prisišaukė pagalbą.
Dabar ji labai labai laikinai saugi, globojama globėjos šildosi, atgauna jėgas ir ruošiasi naujam gyvenimui.
Dūmė savarankiška, tvarkinga, rami ir nepriklausoma katytė. Myli žmogų, tačiau mielai laiką leidžia ir viena (juk tiek laiko ji buvo viena, niekam nereikalinga. Katytė dar visai jauna, apie 2 m. amžiaus, atrodo kaip mažylė paauglė - labai miniatiūrinė ir trapi, švelni, atsidavusi, smalsi ir išdykusi. Dabar jau sterilizuota ir vakcinuota.
Katytei buvo nuvalyti akmenys, atliktas mikroskopinis tyrimas ausų problemoms nustatyti: ausų erkutės jau gydomos.
Dūmei po tiek laiko pavyko prisišaukti laikiną pagalbą, beliko surasti tą vienintelį žmogų, kuris dėmesiu ir meile kompensuos visus tuos vargo metus. Dūmė nusipelnė meilės. Labai trokštu, kad likimas skirtų jai patį geriausią, švelniausią draugą-šeimininką.
Tik stebuklo dėka likusi gyva, su viltimi akyse Dūmė laukia jūsų.
Skambinkite jai tel. nr. 8 606 50618.
