Nedažnai gyvūnų globėjai sako, kad katinas ar šuo atrodo taip blogai, jog galbūt reiktų užmigdyti. Su kieminiu Vilniaus katinu Gintarėliu buvo būtent taip. Pusė galvos ir kaklas - viena žaizda. Vaizdas baisus, o ir kvapas... Galbūt pagauti ir eutanazuoti, kad nesikankintų?.. Juk vargšelis gyvas pūva!
VšĮ „Rainiukas" pabandė kitaip. Pabandė gelbėti, kai kiti pasibaisėję nusisukdavo... Pagavo, nukirpo kaltūnus, gydė. Globėja kantriai slaugė, kad nenusidraskytų žaizdų, kūrė visokias priemones, neleidžiančias jų pasiekti, šildė specialia lempa... Ir Gintarėlis, tas ugniaspalvis apvalus rainius, atrodo, pasmerktas mirčiai, išgijo. O tada... įsimylėjo žmones. Juk tai tos geros būtybės, kurios jį glosto, giria, duoda skaniai paėsti, žaidžia su juo, kalbina, o visų geriausia, klausosi, kai kalba jis. Na, gerai, murksi.
Gintarėlis nelabai pamena kiemo gyvenimą, ir tai, kad ne visi žmonės buvo geri. Dabar jis tikras naminis katinas, toks, kurį norisi priglausti ir panardinti veidą į auksinę jo keterą. Bus šilta, gera, saulėta, ramu...Bet Gintarėliui neramu. Jam baisiai, katastrofiškai, būtinų būtiniausiai ir tuoj pat reikia naujos globos ar namų: sutartas laikas baigėsi, ne dėl nenoro, o dėl nebegalėjimo katinėlio laikyti.
Gintarėlis pratestuotas nuo katininių ligų - jis jų neturi. Kastruotas. Labai laukia. Labai laukia jo gelbėtojos - turi būti laiminga pabaiga, turi atsirasti išeitis, kas nors paskambins ar parašys ir pasakys: dabar šiam vargšiukui pagelbėsiu aš.
Tik reikia pasiryžti ir norėti, taip, kaip norėjo padėti jam, tuo metu baisiam ir nelaimingam, savanorės.
Skambinti: 861558898; 868973782. Rašyti: info@rainiukas.lt.
Jei atsiras globa ar namai ne Vilniuje, bus ieškoma transporto.
