Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Katino Barono atvira išpažintis: man reikia namų

Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Anksčiau buvau baltas, drūtas, gražus katinas. Įtariu, kad dar tada kai turėjau namus, mano vardas galėjo būti Princas. Na, kiek pamenu savo atvaizdą veidrodyje, patikėkit, mano...

Anksčiau buvau baltas, drūtas, gražus katinas. Įtariu, kad dar tada kai turėjau namus, mano vardas galėjo būti Princas. Na, kiek pamenu savo atvaizdą veidrodyje, patikėkit, mano vardas privalėjo skambėti kaip nors karališkai...
Vėliau atsidūriau gatvėje. Ir tapau... Fabijoniškių Baronu! Na taip, taip, prisipažįstu, negalėjau iš princo iškart tapti kažkokiu skurdžiumi, tik jau ne kitiems matant, aš juk vyriškas Katinas iš didžiosios raidės. Žmonės man visada buvo ir liks geriausi draugai, aš juos gerbiu. O kaipgi kitaip? Reikia mylėti ir „skaitytis“ su tais, kurie tau patiekia maistą. Bet dėl kitų katinų nesu tikras...

Na, supraskit mane teisingai: kieme kuriame aš apsistojau visos katės buvo mano, tiesiog natūraliai... Pažiūrėdavo ir krisdavo man po kojom, visos norėjo, kad jas vesčiau, bet vienintelės taip ir neatradau. Tačiau atsirasdavo pašlemėkų, kurie drįsdavo iš po nosies „kabint“ mano damas. Koks save gerbiantis vyras tai toleruotų? Atsakykit man! Na, taip, mušiausi... O ką Jūs siūlot, pasišnekėti? Gera iškalba aš neapdovanotas. Todėl mušiausi arba staugdavau ant jų, kad visa Gedvydžių gatvė girdėtų. Na, kartais gaudavau atgal, bet ne bailys aš... Juos nuvydavau, o pats likdavau. Kas kitas saugotų mano damas jei ne aš?

Na ir atėjus žiemai, buvau išdidesnis, stipresnis nei kiti. Patikėkit, visi spruko į rūsius, arba sulindo į putplasčio namelius po balkonais, o aš- ant sniego! Nemeluosiu, nebuvau laimingas... Iš tiesų man buvo šalta, apsirgau gripu, negijo kovų žaizdos. Aš pavargau net nespėjęs pasenti (o man tik 3-4 metai). O taip juk dažnai atsitinka ir su žmonėmis, kurie pakliūna ne į savo kelią, kaip ir aš...

Būtent žmogus mane ir pastebėjo, todėl esu labai dėkingas. Šiuo metu reabilituojuosi ir gydausi žaizdas klinikos stacionare. Mane priskyrė naujai grupuotei, kuri vadinasi „Naminukų“ globotiniai. Joje mano tikslas ne kažką saugoti, ne kovoti, o pabandyti iš naujo atrasti savo kelią.

Žinau jį, matau, jaučiu, bet dar neturiu... Aš ieškau žmogaus, kuris norėtų padovanoti man namus, kuriuose galėtume gyventi kartu. Be galo mėgstu žmones, glaustausi, murkiu, esu kantrus, ištikimas, jaunas ir būsiu vėl gražus. Taip pat, kad netyčia prieš savo valią nesukelčiau kam bėdų, būsiu kastruotas. Svajoju turėti namus, padarysiu viską, kad juos turėčiau.

Jei tik skaitote Fabijoniškių Barono išpažintį ir žinot, kad galit ir norit padovanoti jam namus, skambinkite „Naminukams“ 8 648 30077 (Vilnius)!

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt